Eskize pavaizduota scena, susijusi su Vilniaus maru. Kompozicija padalinta į dangiškąją ir žemiškąją sferas. Dangiškos dalies dešinėje debesies „soste“ sėdi Švč. Mergelė Marija. Dešine ranka ji stabdo kairėje įkomponuotą angelą, traukiantį kalaviją, o kairėje laiko sulaužytas Dievo rūstybės strėles. Apatinėje sferoje įkomponuotos maro aukų – suaugusiųjų ir vaikų – figūros. Ekspresija pasižymi angelo ir mirusiųjų figūros. Angelas čia yra Dievo valios, jo siunčiamos bausmės vykdytojas, kurią sustabdo Švč. Mergelė Marija, išklausydama žmonių maldas. Temos požiūriu piešinys susijęs su Vilniaus Antakalnio bažnyčioje esančiais kūriniais „Maloningoji Švč. Mergelė Marija“ ir „Maras Vilniuje 1710 metais“, nutapytu 1761 m., tačiau S. Čechavičius  pasirinko visai kitą ikonografinį sprendimą. Nėra žinoma, kuriam paveikslui eskizas galėjo būti padarytas, neaiškus ir pirmavaizdis. Čechavičiaus mokytojo Maratto kūrybos kontekste aptikta keletas panašios temos grafinių darbų: graviūra „Šv. Karlas Boromėjus meldžia išlaisvinti nuo maro Milaną“, atlikta pagal italų dailininką Domenico Cerrini (1609–1681), ir piešinys „Šv. Rozalija užtaria maro aukas Palestrinoje“, kuris darytas paveikslui, nutapytam po maro protrūkio Palestrinoje 1656 m. Šiose kompozicijose atpažįstamos tik detalės, kurias S. Čechavičius galėjo panaudoti –  pirmoje graviūroje regimas skriejantis angelas su ilgu ištrauktu kalaviju, o ypač panašiai traktuota viena iš gulinčiųjų aukų figūrų. Antrajame piešinyje šv. Rozalija taip pat kreipiasi į angelą su kalaviju, įkomponuotu viršutinėje piešinio dalyje.

Iš straipsnio: Vasiliauskienė, Aušra. „Simono Čechavičiaus (1689–1775) piešiniai iš Rokiškio dvaro kolekcijos: nuo šventųjų iki palaidūnų“ // Excellentia virtutum: šventieji Lietuvos kultūroje: mokslo straipsnių rinkinys / sudarytoja Asta Giniūnienė. Vilnius, 2019, p. 124–126.

Invenit Czechowicz AS. / N. 3.

S. Czechowicz. / Puota. Škicas religiniam paveikslui. / Išskiestas tušas. 14,5 x 19,3 cm.