Tarmių rankraštyną sudaro transkribuotų tarminių tekstų sąsiuviniai (rankraščiai). Jie pradėti užrašinėti dar 1950 m., laikantis Juozo Senkaus Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo instrukcijos (1954). Tokio darbo tikslas – ištirti tarmes, parengti ir išleisti tarminių tekstų chrestomatiją Lietuvių kalbos tarmės (1970) ir tris Lietuvių kalbos atlaso tomus (1977, 1982, 1991).

Per beveik 20 metų dialektologinių ekspedicijų metu mokslo darbuotojai, dėstytojai, aspirantai, studentai ir mokytojai apkeliavo daugiau nei 700 gyvenamųjų vietovių ir sukaupė per 1000 rankraščių.

Sąsiuvinius sudaro dvi dalys: tarmei būdingų tarminių ypatybių aprašas ir daugiausia vyresniosios kartos pateikėjų tarminė kalba (dainos, pasakos ir kt.), užrašyta fonetinės transkripcijos ženklais. Transkribuoti tekstai užrašyti tiesiogiai klausantis informantų arba garso įrašų.

Tarmių rankraštyno sąsiuviniai saugomi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve ir yra naudojami šiuolaikiniuose tarmių tyrimuose. Sąsiuviniai sugrupuoti į bylas pagal tirtą gyvenamąją vietovę (konkrečius Lietuvių kalbos atlaso geografinius punktus).

APIE TARMIŲ RANKRAŠTYNO 180  BYLĄ  (kalba netaisyta).

Tiriamoji vieta yra Kalvarijos miestas, tikriau sakant – čia (ar netoliausia) gimusių ir visą laiką gyvenusių žmonių kalba – kalvarijiečių kalba. Pats „Kalvarijos“  vardas yra labai senas, ir jo kilmė žmonėms nežinoma. Kai kieno žiniomis, anksčiau, esą, buvo vadinama Kaušpyle. Per miestą teka Šešupė, bet judėjimui kokių kliūčių nesudaro (vasarą perbrendama). Kalvarija yra nuo Marijampolės į pietų pusę apie 18 km. Iki Lenkijos demokratinės respublikos sienos nuo Kalvarijos yra apie 18 km. Geležinkelio stotis į šiaurės pusę yra už 4 km. Kalvarijoje kryžiuojasi Marijampolės – Suvalkų – Krosnos plentai.