Ženklelį išleido Vilniui vaduoti sąjunga (vėliau pavadinta Komitetu Vilniaus lietuviams remti) 1925 m. Pagal sumanymą ženklelis turėjo būti teikimas paaukojusiems tam tikrą pinigų sumą sąjungai. Dailininkas Kajetonas Sklėrius. Ženklelis pagamintas Čekoslovakijoje. AVERSE, skydo apačioje yra Vilniaus Katedra, aukščiau jos kairėje – Gedimino pilis žalimynuose, o dešinėje – užrašas per dvi eilutes „ATMINK / VILNIŲ!“. Ženklelio pakraščiais eina  0,1 cm pločio apvadas. REVERSE, skydo apačioje yra keturkampis (0,1 x 0,2 cm) ir du spygliai, einantys į šonus nuo jo, o viršuje – metai: „1323 – 1923“. Ženklelio pakraščiais eina  0,1 cm pločio apvadėlis. Viršuje yra maža ąselė. Pagaminta iš sidabro. (Pilnas ženklo aprašymas iš Algimanto Astiko knygos „Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918 - 1940“, Vilnius, Mintis, 1993.)

Šį ženklelį Vaižgantas galėjo gauti eidamas Vilniaus krašto lietuviams remti komiteto iždininko pareigas.

J. Tumą-Vaižgantą galima vadinti vienu iš pačių atkakliausių Vilniaus krašto gynėjų. Visų pirma tai buvo nuolatinė didelė jo kova spaudoje. Ši kova ypatingai įsibėgėjo pasirodžius žurnalui „Viltis“ (1907–1915). J. Tumas-Vaižgantas savo prisiminimuose rašė: „Smetona ir kun. Tumas įsteigia Vilniuje „Vilties“ laikraštį sintetiniam svietiškių ir dvasiškių darbui Lietuvos Rytams ginti... Vilniaus vyskupijos endekai siunta. Bendraredaktorį kun. Tumą išvaro iš Vilniaus, bet jo vieton stoja kun. F. Kemėšis“ („Vaižgantas, raštai“, T 11, LLTI, 1999, p. 327). „Ir to rašalo jau būtų gerokas tvenkinėlis, kad būtume jį surinkę, kiek buvo jo išlaistyta prirodymui, jog lietuvis tai ne lenkas ir Lietuvos žemė – ne Lenkų žemė“ („Vaižgantas, raštai“, T 10, LLTI, 1998, p. 224).