Kraštotyrininko,  inžinieriaus Igno Jablonskio 1985 m. birželio 17–30 d. vykdytų Mosėdžio piliakalnio žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų ataskaita. Iš viso yra 45 ataskaitos lapai, o gale – 1986 m. balandžio 3 d. pasirašytas radinių perdavimo Kretingos muziejui aktas. Lapai ir aktas įsegti į kanceliarinę bylą kartoniniais viršeliais ir metaliniu susegimu. Bylą sudaro 25 mašinraščio lapai (l. 1–25), 4 lapai su priklijuotomis 7 nuotraukomis iš tyrinėjimų (l. 26–29), piliakalnio planas (l. 30), tyrinėtos vietos planas (l. 31), žvalgomosios perkasos planas ir išilginis pjūvis (l. 32) ir 13 lapų su rastos buitinės keramikos piešiniais (l. 33–45).

Mosėdžio piliakalnį I. Jablonskis rado 1960 m. ieškodamas rašytiniuose 1253 m. šaltiniuose minimos Maysedis piliavietės. 1972 m. padarė topografinį planą (geodezinę nuotrauką), 1973 m. žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ paskelbė publikaciją „Kas rasta Mosėdyje“, o 1985 m. atliko žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus. Ištyręs 60 kv. metrų dydžio plotą, jame aptikto iki 55 cm storio kultūrinį sluoksnį ir pylimo liekanas. Tyrėjas nustatė, kad I tūkstantmečio pradžioje įrengtą piliakalnį saugojo 2,35 m pločio akmenų užtvara, kurios pakraščiuose buvo sustatyti stambesni, o viduje sumesti smulkesni akmenys. Vėliau užtvara buvo paaukštinta ir praplėsta į išorę iki 3,5 m pločio, o jos viršuje pastatyta medinė siena. Sienai sudegus, apie XIII a. virš akmenų užtvaros buvęs supiltas iki 6,65 m pločio gruntinis pylimas, kuriam panaudotos išorėje iškasto griovio žemės. Kultūrinio sluoksnio viršutiniame, 35 cm storio horizonte rasta daug dvarui būdingos buitinės keramikos šukių. Apatiniame, piliakalniui priskirtame horizonte radinių neaptikta. Piliakalnis datuojamas I–XIII a. Vėliau, XVI–XVII a. buvo smarkiai apardytas statant jame Žemaičių vyskupijos dvarą.