Išeivijos poeto Laimučio Balio Švalkaus (1919-1994) laiškas poetei Anastazijai Sučylienei. Rašyta ranka mėlynu tušinuku ant melsvų popieriaus lapų. Dėkoja už laišką ir eilėraščių įvertinimą. Rašo, kad po Kalėdų antrą kartą sunkiai persirgo gripu, po to buvo labai užimtas, turėjęs ir svečių „ net iš Panevėžio“. Rašo, kad turėtų atsiprašyti, nes neatsiklausę privatų laišką atspausdino „Šaltinyje“. Tai padaryti sutiko, nes „Jūsų pasisakymai apie senosios ir jaunosios kartos rašytojus yra tokie teisingi ir nusako tikrąją jų padėtį visuomenės atžvilgiu“. Laiške minima, kad dabar „prasivėrus „geležinėje uždangoje“ plyšiui, daug tautiečių lankosi pas gimines ir draugus Vakaruose ir atvirkščiai. Svečiai stebisi, kad yra daug išleistų didelių ir rimtų knygų, daug laikraščių ir net organizacijų. Rašo, kad spauda išlaikoma iš aukų, o kas valdo plunksną - rašo veltui. Visi rašytojai turi savo pragyvenimo šaltinius. Rašo, kad Vakaruose išėjo 36+2 Lietuvių Enciklopedijos tomai. Pateikia lietuviškų laikraščių ir periodinių leidinių pavadinimus. Rašo, kad dauguma leidinių yra remiami lietuvių bendruomenės. Rašo apie save, kad yra „seniokas baigiantis septyniasdešimt antruosius“, turįs šeimą, „karalienė Birutė“, su kuria užaugino du kunigaikščius: Algirdą ir Kęstutį. Sapnuojąs gražiuosius Zarasus. Dėkoja už gražius ir „nuoširdžius žodžius ir už lietuvišką poetiškos širdies šilumą“. Siunčia linkėjimus „poetei Dukrelei“. Pasirašo „Su tikra pagarba - Laimutis Švalkus“. 1991 04 04.