Poeto Pauliaus Drevinio (1919-1990) laiškas poetei Anastazijai Sučylienei. Rašyta ranka mėlynu rašalu ant balto popieriaus lapo. Tekstas abiejose lapo pusėse. Rašo, kad už lango - rūkas, vėjas, lietus ir naktis. O Šis vakaras ramesnis, nes sąsiuviniai ištaisyti, rašomųjų darbų anotacijos parašytos, rytdienai pasirengęs ir todėl „vieną kitą minutę gali paskirti prisiminimams, laiškams, poilsiui. Rašo, kad seniai knietėję paklausti, ar niekas nebeslegia širdies, ar jau „pilnai įėjot į kūrybinio ir tiesioginio darbo vėžes“, ragina žiūrėti „kas svarbiausia, savo sveikatos“. Rašo, kad tebedirba aštuntoje vidurinėje mokykloje, pamokų - kuklus krūvis, bet „užklasinio darbo - trigubai didesnis“. Rašo, kad mažai parašąs, nes visas jėgas atiduoda mokyklai. Paulius Drevinis sako, kad ypatingai gerai prisimena Ločerių šeimą, su kuria ilgus metus teko išgyventi Sajanų kalnų papėdėje, ant Baltosios upės kranto. Pagiria A. Sučylienės eilėraštį „Po lietaus“, siūlo savo pataisymus. Teiraujasi, kas naujo Panevėžyje, literatų panevėžiečių gyvenime. Rašo, kad į Panevėžį tegalėsiąs užsukti tik vasarą. Labai norįs susitikti, apie daug ką pasikalbėti. Laiško pabaigoje, skersai lapo, užrašytas P. Drevinio eilėraštis „Dvi stirnelės“. Klaipėda, 1966.XI.15 d.