Knyga. Пѣснь Пѣсней [rusų k.: Giesmių giesmė] su nežinomo asmens dedikacija S. Nėriai. Išleista Vienoje 1921 m. 3-asis leidimas (1-asis leidimas 1917 m. Sankt Peterburge, 2-asis – 1919 m. Odesoje). Vertėjas – Levas Jaroševskis. Įžangos autorius ir redaktorius – Michailas Kuzminas. 84 puslapiai.

Knyga be viršelių, prasideda dengiamuoju lapu, kurio viršutiniame kampe, kairėje pusėje, mėlynu rašalu įrašyta: „O! Sulamita! Norėčiau parašyti... – bet visa tai jau atspausdinta šioje knygoje (žiūrėk puslap. 31–82)“. Po dedikacija – nežinomo asmens parašas.

Knyga priklausė Salomėjai Nėriai. Poetė mokėjo 5 užsienio kalbas (rusų, vokiečių, prancūzų, latvių ir lenkų), taip pat yra dirbusi vertėja, iš vokiečių ir rusų kalbų išvertė 12 veikalų, tarp jų ir Aleksandro Kuprino apysaką „Sulamita“, todėl draugų buvo vadinama Sulamita.

Giesmių giesmė arba Saliamono giesmė – viena Senojo Testamento dalių, eiliuotas tekstas apie meilę. Manoma, kad tai lyrinių, tikriausiai vestuvinių dainų ciklas apie mylimojo ir mylimosios santykius. Jis vadinamas Jaunikiu, Karaliumi arba Saliamonu. Ji – Sulamita arba Šulamiete. Giesmė sukurta apie IX–III a. pr. m. e., parašyta hebrajų kalba. Krikščionys giesmę aiškina kaip Dievo ir jo tautos ryšį. Autorystė tradiciškai priskiriama karaliui Saliamonui, nes 1-oje eilutėje parašyta: „Saliamono Giesmių giesmė“ (Gg1, 1), tačiau šie žodžiai gali reikšti ir tai, kad giesmė skirta Saliamonui arba yra apie Saliamoną. Taigi, kas „Giesmių giesmės“ autorius, vis dar diskutuotinas klausimas.