Viršgarsinis naikintuvas (serijinis Nr. 076212110, pagamintas tuometiniame Gorkio mieste gamykloje Nr. 21) gautas iš KASP S. Dariaus ir S. Girėno aviacijos eskadrilės pagal 2000 m. spalio 30 d. perdavimo aktą. 2000 m. lapkričio 15–22 d. UAB „Helisota“ perdažytas, papildant kai kurių detalių imitacijomis. Reaktyvinis taktinis naikintuvas MiG - 21PF buvo skirtas kovai su priešo aviacija bei taktinių antžeminių taikinių naikinimui. Sklandmuo – kniedytas iš duraliuminio ir plieno konstrukcijų, kniedės įleistomis galvutėmis (prie sparno pagrindinio lonžerono danga prisukta varžtais). Liemuo –  dviejų, sujungiamų varžtais, dalių. Priekinėje dalyje yra sumontuota radiolokacinė stotis, kurios antena patalpinta po elektromagnetinėms bangoms skaidriu gaubtu – kūgiu. Kūgis pakreiptas 3 laipsniais žemyn nuo išilginės lėktuvo ašies ir priklausomai nuo skridimo greičio perstatomas į tris skirtingas padėtis liemens atžvilgiu. Kabina – hermetiška, vientisas jos gaubtas atlenkiamas prieš skridimo kryptį. Piloto gelbėjimuisi yra sumontuota katapultuojama sėdynė „SK“. Už kabinos yra sumotuoti šeši liemens kuro bakai. Liemens apačioje yra trys hidrauliškai valdomi oro stabdžiai. Tarp 22 ir 28 rėmų sumontuotas turboreaktyvinis variklis R - 11 F2-300, kurio valdomo išėjimo forsažo kamera yra atjungiamoje liemens dalyje. Viršutinis kylis yra integruotas su nuimama galine liemens dalimi. Nuo 28_^a rėmo iki išmetimo tūtos yra apatinis kylis su nuimama radijo bangoms skaidria priekine dalimi ir stabdymo parašiuto atkabinimo įranga. Strėliškas (57 laipsnių) trikampis sparnas prie liemens tvirtinamas penkiais tvirtinimo mazgais. Sparnai – keturių lonžeronų. Prieš antrąjį (priekinį) lonžeroną yra 25 nerviūros statmenos priekinei briaunai, o toliau – lygiagrečios išilginei lėktuvo ašiai (galinių nerviūrų yra 11 vnt.). Kintamo storio sparnų danga pagaminta pagal cheminio frezavimo technologiją (storis nuo 1,5 iki 2,5 mm, ties bakais – 5 mm). Kiekviename sparne yra po du kuro bakus. Važiuoklės nišose be važiuoklės valdymo hidrocilindrų yra deguonies bei suspausto oro talpos. Ant šeštos galinės nerviūros yra sumontuotas eleronų valdymo stiprintuvas BU-45 A. Aukščio vairo funkciją atlieka pasukamas stabilizatorius. Pagrindinis plieninis jo lonžeronas yra bendras abiems pusėms ir įtvirtintas ant guolių. Stabilizatoriaus plokštumų galuose yra priešvibraciniai svoriai. Aukščio vairas yra valdomas per hidraulinį stiprintuvą BU-210 B ir turi svyravimų slopintuvą. Važiuoklė – trijų ratų, įtraukiama. Visi ratai turi stabdžius, priekinis yra sukinėjamas. Pagrindiniai ratai prieš įtraukimą pasukami 87 laipsnių kampu. Natūrali metalinė MiG-21PF danga būdavo padengiama antikoroziniu laku. Ant sparnų ir kilio plokštumų būdavo valstybės atpažinimo ženklai, o ant priekinės liemens dalies (abiejose pusėse) – tarnybinis numeris. Lėktuvo paviršiuje būdavo daug eksploatacinių užrašų. Trumpa lėktuvo istorija: tai antros MiG-21 generacijos mašina (gaminys „76“), radiolokatoriaus RO-21 dėka galinti būti naudojama sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, ginkluota tik raketomis ar bombomis. Šios serijos prototipas E7-4 pirmąjį skrydį atliko 1962 m. rugpjūčio mėn. Masinė serijinė gamyba 1962–64 m. vyko tuometinio Gorkio gamykloje Nr. 21 ir Maskvos gamykloje Nr. 156 „Znamia truda“. Dar ketverius metus buvo gaminamos eksportinės versijos socialistinių šalių KOP. Atmainą MiG-21PF-V Vietnamo DR KOP naudojo mūšiuose su JAV aviacija. Viso pagaminta apie 800 vnt.