Knyga įrišta į kietus viršelius, klijuotus rusvai ir juodai margintu popieriumi, nugarėlė ir viršelio kampai – rudos odos.

Tai religinė knyga, atspausdinta graždanka.

Graždanka (rus. гражданский шрифт, graždanskij šrift) - reformuotas kirilikos variantas.Lietuvoje graždankos įvedimas buvo susijęs su caro administracijos vykdoma lietuvių nutautinimo politika. Lietuvių visuomenė į graždanką reagavo kaip į prievarta brukamą raštą, o tikintieji šį caro administracijos veiksmą laikė kišimusi į jų tikėjimo reikalus. Graždankos pritaikymo lietuvių kalbai projektą 1864 m. parengė S. Mikuckis. Jis pirmojoje lietuviškoje knygoje graždankos rašmenimis („Abecele žemajtiškaj-lětuviška", 1864 m.) graždankos raidyną pritaikė lietuvių kalbos garsams; 1864–65 m. šis raidynas paskelbtas privalomu. Spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo metais (1864–1904) lietuvių kalbai pritaikyta graždanka buvo išleisti 66 lietuviški spaudiniai: 19 vadovėlių, 16 religinių ir 6 grožinės literatūros knygos, 14 kalendorių, 7 valdžios potvarkiai ir kita. 

Priešlapyje yra buvusios knygos priklausomybės įrašas pieštuku: „Trumpas katekizmas del mokitiniu kataliku. [pavardė ir vietovė neįskaitomi]" bei tekstas: „Dovanoju Mūsų tautos muziejui. V. Katilius. IV kl. mok."