Sigito Gedos mašinraštis, su jo paties taisymais tušinuku ir pieštuku. Sonetų ciklas „Maironio mirtis“. Sudaro 9 sonetai, taip ir pavadinti „I, II, III...“ ir t. t. Pieštuku pervadinęs į „Pirmas, Antras...“ ir t. t. ir Epitafija. Pirmo lapo viršutiniajame dešiniajame kampe įrašęs, kad tai „Pirmieji variantai“, po sonetais nurodęs sukūrimo datas, kurios įvairuoja nuo 1985-12-17 – 1986-01-15. Publikuota S. Gedos knygoje „Septynių vasarų giesmės“. Vilnius: Vaga, 1991. 8–17 psl. Pakitimai nežymūs: pirmajame variante nėra epigrafo „Paimse arklą, knygą, lyrą...“

Sigitas Geda (1943–2008) - vienas produktyviausių, talentingiausių XX a. vid.–XXI a. pr. lietuvių poetų, daugiau nei 50 poezijos knygų vaikams ir suaugusiesiems autorius, iš kurių žinomiausios: „Pėdos“ (1966), „Strazdas“ (1967), „26 rudens ir vasaros giesmės“ (1972), „Mėlynas autobusiukas“ (1980), „Baltoji varnelė“ (1985). S. Geda - talentingas vertėjas, pirmasis išvertęs Biblijos „Giesmių giesmę“ (1983), Psalmių knygas (1997), Dante`s Alighieri`o, W. Shakespeare`o kūrinius ir kt. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Seimo narys, aktyvus visuomenininkas. Apdovanotas daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, festivalių laureatas („Poezijos pavasario“ - 1982 m.), dviejų ordinų (1998 m. ir 2003 m.) savininkas. Tragiško likimo autorius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo įsivėlęs į teisėsaugos reikalus, teisme aiškinosi santykius su jauniausia dukra, buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais, sirgo vėžiu, turėjo priklausomybių. Mirtis 2008 m. savo bute Vilniuje - netikėta, staigi, mįslinga ir iki šiol neišaiškinta.