Sigito Gedos laiškas rašytas ranka juodu tušinuku poetei Luanai Stebulei-Stebuliauskienei. Laiško pradžioje kreipiasi į adresatę „Gerbiama Lu“. Laiško turinys apima padėką Matui (?), adresatės svajonių analizavimą, pasakojimą apie darbus, kad šiuo metu verčia, kalbėjimą apie knygas, kurias verta skaityti. Laiško tonas nuoširdus, ironiškas ir atviras. Laiško viršutiniame dešiniajame kampe nurodęs parašymo datą: „19. III. 2002“.

Sigitas Geda (1943–2008) - vienas produktyviausių, talentingiausių XX a. vid.–XXI a. pr. lietuvių poetų, daugiau nei 50 poezijos knygų vaikams ir suaugusiesiems autorius, iš kurių žinomiausios: „Pėdos“ (1966), „Strazdas“ (1967), „26 rudens ir vasaros giesmės“ (1972), „Mėlynas autobusiukas“ (1980), „Baltoji varnelė“ (1985). S. Geda - talentingas vertėjas, pirmasis išvertęs Biblijos „Giesmių giesmę“ (1983), Psalmių knygas (1997), Dante`s Alighieri`o, W. Shakespeare`o kūrinius ir kt. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Seimo narys, aktyvus visuomenininkas. Apdovanotas daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, festivalių laureatas („Poezijos pavasario“ - 1982 m.), dviejų ordinų (1998 m. ir 2003 m.) savininkas. Tragiško likimo autorius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo įsivėlęs į teisėsaugos reikalus, teisme aiškinosi santykius su jauniausia dukra, buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais, sirgo vėžiu, turėjo priklausomybių. Mirtis 2008 m. savo bute Vilniuje - netikėta, staigi, mįslinga ir iki šiol neišaiškinta.