Sigito Gedos laiškas rašytas ranka juodu tušinuku ant reklaminės kietesnio popieriaus skrajutės poetei Luanai Stebulei-Stebuliauskienei. Laiško averse pavaizduota mergina pučianti muilo burbulą bei reklaminis tekstas anglų kalba. Laiško reverse S. Gedos tekstas. Laiško pradžioje kreipiasi į adresatę „Miela ir Gerbiama Luana“. Laiško turinys apima pasakojimą kaip adresantas grįžo iš Druskininkų, rado laišką ir eiles, už tai dėkoja. Sakosi išleisiąs adresatės poezijos knygą dar šį rudenį. Laiško tonas nuoširdus, ironiškas ir atviras. Laiško viršutiniame dešiniajame kampe nurodęs parašymo datą: „26. VIII. 03“.

Sigitas Geda (1943–2008) - vienas produktyviausių, talentingiausių XX a. vid.–XXI a. pr. lietuvių poetų, daugiau nei 50 poezijos knygų vaikams ir suaugusiesiems autorius, iš kurių žinomiausios: „Pėdos“ (1966), „Strazdas“ (1967), „26 rudens ir vasaros giesmės“ (1972), „Mėlynas autobusiukas“ (1980), „Baltoji varnelė“ (1985). S. Geda - talentingas vertėjas, pirmasis išvertęs Biblijos „Giesmių giesmę“ (1983), Psalmių knygas (1997), Dante`s Alighieri`o, W. Shakespeare`o kūrinius ir kt. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Seimo narys, aktyvus visuomenininkas. Apdovanotas daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, festivalių laureatas („Poezijos pavasario“ - 1982 m.), dviejų ordinų (1998 m. ir 2003 m.) savininkas. Tragiško likimo autorius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo įsivėlęs į teisėsaugos reikalus, teisme aiškinosi santykius su jauniausia dukra, buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais, sirgo vėžiu, turėjo priklausomybių. Mirtis 2008 m. savo bute Vilniuje - netikėta, staigi, mįslinga ir iki šiol neišaiškinta.