Kompozicija pagal pirmąją Juozo Grušo dramą „Tėvas ir sūnus“. Tapytojo Leonardo Kazoko paveikslas, sukurtas 1943 metais. Šis kūrinys Grušo namuose atsirado 1944 metais, po spektaklio premjeros. Jį Juozo Grušui padovanojo Kauno Didžiojo teatro aktoriai. 

Paveikslas įrėmintas į masyvius bronzos ir rudos spalvos medinius rėmus. Prie rėmo pritvirtinta metalinė kortelė, kurioje išgraviruotas užrašas: „Juozui Grušui - „Tėvo“ autoriui premjeros proga, Kauno Didž. Teatro Drama. 1944. II. 16“

Leonardas Kazokas (Kazakevičius) (1905-1981) - lietuvių tapytojas. 1944 baigė Vilniaus dailės institutą. 1930 su kitais įkūrė Nepriklausomųjų dailininkų draugiją, nuo 1933 buvo jos pirmininkas, aktyviai dalyvavo draugijos rengiamose parodose. Mokytojavo, dėstė Piešimo kursuose, buvo Kauno dailės kooperatyvo Marginiai vedėjas, dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, dirbo Dailės kombinate Kaune. Nuo 1929 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Individualios Kaune (1936, 1938, 1960, 1975, 1980), pomirtinė Kaune (2005). Savitu ekspresionistiniu stiliumi, subtiliomis niuansuotomis spalvomis nutapė portretų, natiurmortų, peizažų, teminių kompozicijų. Ankstyviesiems paveikslams būdinga sidabriniai minkšti tonai, melancholiška nuotaika, vėlyviesiems – dekoratyvumas, sodresnis, įvairesnis koloritas. 

Juozas Grušas – rašytojas, dramaturgas, pedagogas, vertėjas, 1901 m. gimęs Kalniškių-Žadžiūnų kaime (Šiaulių raj.), miręs 1986 m. Kaune. Pirmosios rašytojo knygos: apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ (1928), romanas „Karjeristai“ (1935), novelių rinkinys „Sunki ranka“ (1937). Po studijų J. Grušas dirbo žurnalisto, pedagogo, vertėjo ir redaktoriaus darbą Kaune. Su šeima 1937 m.  įsikūrė namus Kauno Žaliakalnyje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, su šeima (žmona Pulcherija, dukra Algimanta Marija, sūnūs Vytautas ir Saulius) pasitraukė į žmonos tėviškę – Joniškį. Ten parašė savo pirmąją pjesę „Tėvas ir sūnus“ (1945). 1949 m. grįžo į Kauną, iki mirties čia gyveno ir kūrė. Didžiausio populiarumo ir įvertinimo sulaukė Juozo Grušo istorinės tragedijos. 1957 m. parašyta drama „Herkus Mantas“ buvo ne kartą statoma teatre, tragedijos motyvais sukurtas istorinis filmas. J. Grušo drama „Barbora Radvilaitė“ (1972) buvo statoma įvairiose Lietuvos teatruose. Tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967) ne kartą išvydo sceną, pagal šią pjesę Raimundas Banionis 1992 m. pastatė filmą „Džiazas“. 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. J. Grušo kūrinių išversta į anglų, bulgarų, lenkų, vengrų, vokiečių ir kitas kalbas.

Rašytojui Juozui Grušui „Tėvo“ autoriui - premjeros proga. Kauno Didž. Teatro Drama. 1944. II. 16.