Šiaulių „Jėgos“ gimnazijos (dab. Šiaulių Didždvario gimnazija) IV-os klasės mokiniai su savo auklėtoju bei lietuvių kalbos mokytoju Jonu Murka (1889–1945). Bendra fotografija šalia pastato.

Priekyje sėdi mokytoja Viliūnaitė, Švambarytė (vėliau – Kiršienė; iš Sutkūnų), Emilija Jakševičiūtė (iš Aukštelkių, Radviliškio vls.). Antroje eilėje sėdi: pirma – Tauberaitė (žydų kilmės), trečia – Adomaitytė (Bivainių k., Joniškio vls.), ketvirta – Smilgytė (Bivainių k., Joniškio vls.), penkta – Antanina Jakševičūtė (vėliau – Trimakienė), šeštas – Jonas Murka, septintas – Benediktas Grėbliūnas-Grėbliauskas (1902–1980; būsimasis advokatas), aštuntas – būsimasis Lietuvos konsulas Brazilijoje Gaurylus (Povilas Gaučys?), devintas – būsimasis inžinierius Bronius (Bronys) Elsbergas (1901–1998), dešimtas – būsimasis kunigas Povilaitis, vienuoliktas –  būsimasis teisėjas Zigmas Orvidas. Trečioje eilėje: pirmas – Vainauskas (iš Gasčiūnų, vėliau – kunigas), antra – Albina Lideikytė-Šopauskienė (1904–1991; būsimoji docentė, archeologė), trečia – Elena Skablauskaitė-Vaitekūnienė (vėliau – mokytoja), ketvirta – Adolfina Janulytė-Žvironienė (vėliau – bibliotekininkė), penktas – būsimasis teisininkas Bronius Kazlauskas, šeštas – Butkevičius (iš Dainų k.), septintas – Pocius (vėliau – girininkas), aštuntas – Stungis (vėliau – gydytojas), devintas – Murza. Ketvirtoje eilėje: pirmas – Žukas (vėliau – mokytojas), antras – Rauckėnas, trečias – Juozas Rakšnys, ketvirta – Monika Dainiūtė (vėliau –  Baranauskienė), penkta – Steponavičiūtė, šeštas – Edmundas Laucevičius, septintas – rašytojas Juozas Grušas (1901–1986), aštunta – banko tarnautoja Mačiūnaitė, devintas – Urbonas, dešimtas – Gricevičius („Rūtos“ saldainių fabriko savininko sūnus), vienuoliktas – Strockis.

Šiaulių „Jėgos“ gimnazija taip vadinta, kadangi nuo 1918 m. pavasario buvo išlaikoma „Jėgos“ draugijos. Ją sudarė tų laikų Lietuvos inteligentai ir visuomenės veikėjai, pasilikę savo tėvynėje vokiečių okupacijos metais ir nepabėgę į Rusijos imperiją.