LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM Litografijoje vaizduojamos Volynės apylinkės (dab. Ukraina). Ant kalvos stūkso Ostrogo pilies griuvėsiai. Kairėje pusėje prie medinės užtvaros įkomponuotos kelios žmonių figūrėlės. Kompozicija įrėminta linijiniame aukso spalvos rėmelyje su dekoratyviais kampais.
Urbanistinis panoraminis peizažas. Kompozicijoje – Domininkonų gatvės perspektyvinis vaizdas ir Kilmingojo jaunimo instituto rūmai. Šalia pastatų akmenimis grįsta gatvė, ja vaikčiojantys, važiuojantys karieta žmonės. Tolumoje Vilniaus miesto pastatų fragmentai. Estampas įrėmintas aukso spalvos rėmeliuose dekoratyviais kampais.
Užrašas viršutinėje lakšto dalyje: „Album de Wilna. / 2.e Série 3.e Liv.“
Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „Lith. par Arnout pére. / No. 29. / Imp. par Lemercier à Paris / Fig. par Bayot. / WIDOKI WILNA ULICA DOMINIKAŃSKA I INSTYTUT SZLACHETNEY MŁODZI. / VUES DE WILNA LA RUE DES DOMINICAINS ET L’INSTITUT DES NOBLES. / Dédiée aux Eleves de l’Institut des Nobles par l’Editeur J. K. Wilczyński.“
Nesignuotas.
Urbanistinis panoraminis peizažas. Kompozicijoje – Domininkonų gatvės perspektyvinis vaizdas ir Kilmingojo jaunimo instituto rūmai. Šalia pastatų akmenimis grįsta gatvė, ja vaikščiojantys, važiuojantys karieta žmonės. Tolumoje Vilniaus miesto pastatų fragmentai. Estampas įrėmintas aukso spalvos rėmeliuose dekoratyviais kampais.
Užrašas viršutinėje lakšto dalyje: „Album de Wilna. / 2.e Série 3.e Liv.“
Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „Lith. par Arnout pére. / Imp. par Lemercier à Paris / Fig. par Bayot. / WIDOKI WILNA ULICA DOMINIKAŃSKA I INSTYTUT SZLACHETNEY MŁODZI. / VUES DE WILNA LA RUE DES DOMINICAINS ET L’INSTITUT DES NOBLES. / Dédiée aux Eleves de l’Institut des Nobles par l’Editeur J. K. Wilczyński.“.
Nesignuotas.
Daugiafigūrinė kompozicija. Litografijoje vaizduojamas generolas J. Kopecas rogėse, apsuptas ginkluotų vietinių gyventojų, jojančių ant elnių. Keli iš jų teikia dovanas generolui. Tolumoje – kalnuota, sniegu padengta vietovė.
Užrašas viršutinėje lakšto dalyje: „Album de Wilna.“.
Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „Rysował z natury Gene : Kopeć / No. 12. / Lith. par Sabatier et Bayot / ÉPISODE D'UN VOYAGE LES ENVIRONS DE KAMTSCHATKA / GENERAL KOPEĆ w powrocie swym z niźszey Kamczatki do Ochocka napadniéty od krajowców, gdy rozpowiedział swą niedolę, nietylko od rabunku był wolny, lecz nadto opatrzony został drogiemi / fultrami i ułatwioną miał dalszą podróż. (Podług pierwotworu znayduiącego suę w zbiorach Hr : Konstantego Tyszkiewicza w Łohoysku.) / Dédieé a Son Excellence Monsieur Le Comte Constantin Tyszkiewicz. / par l’Editeur J. K. Wilczyński. / Imp. Lemercier, á Paris.“.
Kūrinys atkuria tikrą istorinį įvykį – grafų Juozapo ir Mykolo Tiškevičių susitikimą su caru Aleksandru II jo viešnagės Lietuvoje metu (1858). Caro atvykimo proga Vilniaus apylinkėse buvo surengta medžioklė, vyko puota. Litografijoje vaizduojamas vienas iš epizodų – priėmimo scena. Tai daugiafigūrinė kompozicija, kurioje figūros laisvai išdėstytos puslankiu. Litografijos piešinys detalus, realistinis, figūros šiek tiek idealizuotos, sugrakštintos. Subtili daugiatonė apimčių modeliuotė.
Aprašė Regina Urbonienė
Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis ir t. t. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos, ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pr. jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini jumoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama muštynių smuklėje scena, kada Pasekas griebiasi kardo ir priverčia vokiečių kareivius sprukti. Dailininkas perteikia dinamišką kovos atmosferą, pabrėždamas ją figūrų judesių bei daiktų įstrižainėmis (kardų, špagų, krintančių kėdžių ir pan.). Tam tikslui tarnauja ir paryškinta personažų gestikuliacija, veidų išraiška. Kompozicijos piešinys meistriškas, detalus, jautri toninė modeliuotė, įtaigi, pagrindinį veikėją paryškinanti šviesotamsa.
Aprašė Regina Urbonienė
Romantizmo epochos rašytojo, Juozapo Ignoto Kraševskio amžininko, Ignoto Chodzkos (1794–1861) „Kvestoriaus atsiminimų“ iliustracija vaizduoja nuotaikingą vakaronę pas poną Rudaminą, kurioje daug šokama, dainuojama, sakomi iškilmingi tostai. Daugiafigūrinėje kompozicijoje vaizduojamas puotos įkarštis: pakeltos taurės, pakili personažų nuotaika. Piešinys detalus, realistinis, meistriška toninė modeliuotė.
Aprašė Regina Urbonienė
Romantizmo epochos rašytojo, Juozapo Ignoto Kraševskio amžininko, Ignoto Chodzkos (1794–1861) „Kvestoriaus atsiminimų“ iliustracija vaizduoja nuotaikingą vakaronę pas poną Rudaminą, kurioje daug šokama, dainuojama, sakomi iškilmingi tostai. Daugiafigūrinėje kompozicijoje vaizduojamas puotos įkarštis: pakeltos taurės, pakili personažų nuotaika. Piešinys detalus, realistinis, meistriška toninė modeliuotė.
Aprašė Regina Urbonienė
Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis ir t. t. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos, ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pr. jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini jumoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama Paseko ir jo būsimos žmonos bei motinos kelionė į maldininkų lankomą Čenstakavos vienuolyną. Dailininkas pavaizdavo Paseką einantį pėsčiomis paskui karietą, kurioje važiuoja moterys. Kompozicija daugiafigūrinė, daugiaplanė. Jos piešinys meistriškas, detalus, jautri toninė modeliuotė.
Aprašė Regina Urbonienė
Jono Kazimiero Vilčinskio 1846–1881 leistas litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, istorinių asmenybių portetų. Litografijoje vaizduojama Šv. Onos bažnyčia. Kūrinį pagyvina stafažinės maldininkų figūrėlės.
Aprašė Rasa Adomaitienė
Litografijoje vaizduojamas Vilniaus universiteto didysis kiemas. Kairėje pavaizduoti rūmai su renesansinėmis arkadomis, centre Šv. Jonų bažnyčios fasadas su varpine, dešineje vidurinės mokyklos, akademinio teatro pastatai bei naujosios aulos dalis. Litografijoje vaizduojamas kiemas universiteto klestėjimo laikais, apie 1820, po iškilmingo naujų mokslo metų atidarymo. Žmonės vaizduojami pakilios nuotaikos ir šventiškai apsirengę.
Aprašė Rasa Adomaitienė
Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų, rusų kariaunomis. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva, vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro J. Ch. Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama Paseko viešnagė Tiškevičiaus namuose. Su humoru dailininkas perteikia užsitęsusių išgertuvių vaizdą: paryškinta personažų gestikuliacija, išmėtyti rūbai, išvartyti baldai. Kompozicijos piešinys meistriškas, detalus, jautri toninė modeliuotė ir įtaigi, veiksmą paryškinanti šviesotamsa.
Aprašė Regina Urbonienė
 |  |  |  |