LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Lino raižinys. ST. GEORG.

 

 

 

Plakatas, propaguojantis Vilniaus vadavimą. Plakate išspausdintas Petro Vaičaičio eilėraščio „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ fragmentas, pavaizduotas geležinis vilkas, Gedimino pilis. 

Dramatiškas žmogaus likimas, santykis su gamta ir su socialine aplinka ryškiai atsiskleidė Alfonso Dargio kūryboje. Pirmaisiais pokario metais dailininkas gręžiojosi į Lietuvoje paliktus namus, tuo suteikdamas kūrybai nostalgijos ir net graudumo. Vėliau meninė dailininko plastika modernėjo, atsirado hiperbolizavimo bei deformacijos elementų. Kompozicijose ypatingą reikšmę turi figūra. Ji komiška, tragiška, liūdna, parodijuota, kaukėta, be galūnių ar apversta aukštyn kojomis. Žmonių figūros dailininko kūriniuose dažnai atrodo panašios į išrikiuotus stabus, o kūrinio fonas būna vienspalvis, be faktūros, tepimo pėdsakų, tuo primindamas plakatą. Ši dekoratyvi kompozicija vaizduoja dinamišką bei juokingą figūrą. Juokdarys sukryžiavęs rankas ir kojas, ant veido užsidėjęs kaukę, vienoje rankoje jis laiko muzikos instrumentą, panašų į smuiką, kitoje smičių.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Juodame fone įkomponuoti dideli spalvingi stačiakampiai. Jų plotas suskaidytas įvairiom geometrinėm figūrom: trikampiais, apskritimais ir kt. Visi jie nutapyti ryškiom spalvom: raudona, violetine, mėlyna,žalsva, geltona ir kt. Koloritas skambus.
Signuota apačioje dešinėje balkšva spalva:
A Dargis

Pasak legendos, Europos simbolis - nuoga, ant jaučio sėdinti moteris, kuri žiauri ir mėgstanti žmogaus kraują. Ši kompozicija abstrahuoto piešinio, ryškaus kolorito.

 

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Dekoratyvi, stilizuoto piešinio kompozicija. Centre vaizduojami dviejų moterų siluetai iš profilio, o apačioje namai. Figūros kampuotos, abstrahuotos, veido bruožai netradicinio vaizdavimo.

 

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, pastelinių tonų, beformės žmonių figūros tarsi susiliejusios į vieną.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, pastelinių tonų, turintis vitražo elementų. Lakšto centre pavaizduota spalvinga mergaitės, nešančios gėlę, figūra - tiesi ir grakšti, apvalių kūno formų.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Dailininko Alfonso Dargio kūryba analizuoja dramatišką žmogaus likimą, jo santykius su gamta ir socialine aplinka. Pirmaisiais pokario metais menininką slėgė Lietuvoje paliktų namų ilgesys, o gimtinės motyvas suteikė kūrybai lyriškumo ir graudulio. Savo kompozicijose jis eksperimentavo , laisvai elgėsi su žmogaus figūra, kuri įgavo ypatingą reikšmę. Ji komiška, tragiška, liūdna, sudvigubinta. Menininko kūriniams būdingas modernumas bei deformacijos ir hiperbolizmo elementų buvimas. Siužetuose ir motyvuose taip pat gausu ir simbolinių ženklų, metaforiškų sugretinimų. Spalvų kontrastai aštrūs, tapybos gestas drąsus. Dailininkas transformavo ir stilizavo žmogaus galvą, akis ar nosis. Toks elgimasis su žmogaus veidu suteikė kūrybai ironijos bruožų. Kompozicijos fonas be faktūros ir tepimo pėdsakų, jose jungiami įvairūs motyvai bei siužetai, nuotaikų kaita laisva ir plati. Šis kūrinys dekoratyvus, ryškiaspalvis. Dekoruotame kompozicijos fone vaizduojamas bulius atrodo grėsmingai, o kartu ir juokingai.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.