LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM Titulinis lapas: autorės vardas, pavardė, knygos pavadinimas, leidyklos emblema. Antroje lapo pusėje nurodytas dailininkas, spaustuvė, leidykla ir leidimo metai.
Knygos sandara: p. 11-49 yra 34 eilėraščiai; p. 53-54 turinys.
Iliustracijos: pirmajame viršelyje, p. [9], [51]. Iliustracijos nespalvotos.
Įrašai: p. [5] juodu rašalu yra parašytas autorės autografas B. Brazdžioniui.
Tapytojas ir grafikas Vytautas Ignas, nors ilgą laiką gyveno svetur, Jungtinėse Amerikos Valstijose, išliko vienu lietuviškiausių mūsų dailininkų. Dailininko kūriniuose persipina lietuvių tautosakos, religiniai, etnografiniai motyvai. Dažnai vaizduojami angelai – lengvi, žaismingi, grojantys įvairiais muzikos instrumentais, apsupti giedančių paukščių, žydinčių augalų.
Vytauto Igno kūriniai skaidrios nuotaikos, žaismingi. Dailininko naudojamos poetinės metaforos, archetipiniai tautosakos motyvai, spontaniška, ekspresyvi tapysena kuria gyvybės klestėjimo, palaimos įspūdį, simbolizuoja amžiną žemės ir dangaus jungtį (Dalia Tarandaitė).
Išeivijos dailininko Vytauto Igno (Ignatavičiaus) (1924 - 2009) sukurtas poetės, vertėjos Zinaidos Nagytės-Katiliškienės, slapyvardis Liūnė Sutema (1927 – 2013), ekslibrisas, kuriame vaizduojama širdis, stilizuoti paukščiai ir gėlės. Juodomis raidėmis užrašas: "EX- LIBRIS / LIŪNĖ SUTEMA". Piešinio apačioje data ir dailininko autografas pieštuku.
Raižinių ciklų "Lietuva" kompozicijose svarbiausius krašto regionus - Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją ir Dzūkiją apibūdina heraldiniai simboliai, įvairūs atributai. Juose dailininkas panaudojo kiekvienam regionui būdingus liaudies skulptūros motyvus, tipiškus koplytstulpius, kaimo sodybas, bažnyčias bei koplyčias. Pasak tapytojo Viktoro Vizgirdos, dailininkas Ignas, kad ir gyvendamas toli nuo tėvynės, kūrė tautinį meną ir labai originaliai, nieko nekopijuodamas, perėmė lietuvių liaudies meno tradicijas. Lietuviškumą paryškina kūrinio nuotaika, forma ir spalva. Ši dekoratyvi, stilizuota kompozicija vaizduoja Suvalkijos regioną. Kūrinys išpuoštas lietuviškomis saulutėmis, gėlėmis, tautiškais rūbais dėvinčiomis lietuvaitėmis, čia yra ir Šv. Jurgis, ir koplytėlė su Rūpintojėliu, ir suvalkietiška, raižiniais dabinta troba.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Raižinių ciklų „Lietuva" kompozicijose svarbiausius krašto regionus - Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją ir Dzūkiją apibūdina heraldiniai simboliai, įvairūs atributai. Juose dailininkas panaudojo kiekvienam regionui būdingus liaudies skulptūros motyvus, tipiškus koplytstulpius, kaimo sodybas, bažnyčias bei koplyčias. Pasak tapytojo Viktoro Vizgirdos, dailininkas Ignas, kad ir gyvendamas toli nuo tėvynės, kūrė tautinį meną ir labai originaliai, nieko nekopijuodamas, perėmė lietuvių liaudies meno tradicijas. Lietuviškumą paryškina kūrinio nuotaika, forma ir spalva. Ši dekoratyvi, stilizuota kompozicija vaizduoja Dzūkijos regioną. Visas lakštas užpildytas šventųjų skulptūrėlėmis, koplytstulpiais, dzūkiškų sodybų vaizdais, stilizuotais paukščiais, gėlėmis ir į skulptūras panašiais medžiais.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Raižinių ciklų „Lietuva" kompozicijose svarbiausius krašto regionus - Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją ir Dzūkiją apibūdina heraldiniai simboliai, įvairūs atributai. Juose dailininkas panaudojo kiekvienam regionui būdingus liaudies skulptūros motyvus, tipiškus koplytstulpius, kaimo sodybas, bažnyčias bei koplyčias. Pasak tapytojo Viktoro Vizgirdos, dailininkas Ignas, kad ir gyvendamas toli nuo tėvynės, kūrė tautinį meną ir labai originaliai, nieko nekopijuodamas, perėmė lietuvių liaudies meno tradicijas. Lietuviškumą paryškina kūrinio nuotaika, forma ir spalva. Ši dekoratyvi, stilizuota kompozicija vaizduoja Klaipėdos kraštą. Raižinyje dominuoja Neptūno figūra, o visame lakšto fone sukomponuoti pajūrio kraštui būdingi simboliai, puoštos kaimo trobos, tautiniais drabužiais vilkinčios merginos, stilizuotos gėlės, medžiai ir Klaipėdos krašto herbas.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Raižinių ciklų „Lietuva" kompozicijose svarbiausius krašto regionus - Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją ir Dzūkiją apibūdina heraldiniai simboliai, įvairūs atributai. Juose dailininkas panaudojo kiekvienam regionui būdingus liaudies skulptūros motyvus, tipiškus koplytstulpius, kaimo sodybas, bažnyčias bei koplyčias. Pasak tapytojo Viktoro Vizgirdos, dailininkas Ignas, kad ir gyvendamas toli nuo tėvynės, kūrė tautinį meną ir labai originaliai, nieko nekopijuodamas, perėmė lietuvių liaudies meno tradicijas. Lietuviškumą paryškina kūrinio nuotaika, forma ir spalva. Ši dekoratyvi, stilizuota kompozicija vaizduoja Kauno kraštą. Raižinio dešinėje sukomponuotas Kauno herbas su stumbru, pagrindiniai miesto architektūriniai paminklai, kulto pastatai, fabrikai ir gamyklos, augalai, paukščiai ir skraidantys angeliukai.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Horizontali, stilizuota kompozicija. Raižinio centre pavaizduota gitarą laikanti mergina ilgais, palaidais plaukais, šalia jos aukštas medelis, kurio šakos aplipusios smulkiais lapais, o kamieną apsivijęs žaltys. Visame raižinio fone įkomponuoti atskiri vaizdeliai su dūdelėmis grojančiais angelais, tarsi iš pasakų atskridusiais paukščiais, žmonių figūromis, besišypsančia, sužmogintos išvaizdos saule.
Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
Kompozicija žaliai mėlyname fone. Centre pavaizduotas stilizuotas namelis su stogeliu ir langu. Lange rymo susikabinę rankomis mergina, pasipuošusi baltu ramunės žiedu, ir vaikinas. Po namelio langu pavaizduota palangė, papuošta dviem paukščiais abipus saulutės. Namelio stogelyje nutapyta puodynėlėje žydinti gėlė, primenanti saulutę. Abipus gėlės pavaizduoti du angeliukai, liečiantys gėlę, o virš jų galvų švyti raudona širdis. Prie stogelio kairėje pavaizduotas baltais žiedais žydintis krūmas, o dešinėje – ryškiai geltonas pusmėnulis. Piešinys stilizuotas. Tapyba pastozinė, faktūrinė. Koloritas ryškių, sodrių spalvų. Vyrauja žaliai mėlyna ir raudona spalvos. Žmonių ir angeliukų figūros nutapytos raudona spalva.
Signuota apatiniame dešiniajame kampe raudona (pavardė) ir mėlyna (metai) spalva:
Ignas
1968
Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
 |  |  |  |