LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Kūrinyje vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377), Gedimino sūnus – Algirdas. Portretas imaginacinio pobūdžio, pusiaufigūris, veidas šiek tiek pasuktas į kairę. Žvilgsnis į žiūrovą. Kunigaikštis Algirdas vaizduojamas su šarvais, šalmu dekoruotu balta plunksna, rankose laikantis skeptrą. Kūrinio kompozicija uždara, centruota, statiška. Antrame plane – padangės vaizdas, tolumoje pilis su bokštu. Tapyba daugiasluoksnė. Laikomasi realizmo stilistikos, o vietomis matomi platūs, dinamiški potėpiai subtiliai nurodo į impresionistinę manierą. Kūrinys su autoriaus signatūra ir data. Šį portretą Karo muziejus įsigijo 1933 m.

P. Kalpoko kūrinio pirmavaizdis (galimai siužeto šaltinis) – Alexander Guagnini (1538-1614) iliustracija, esanti kronikoje „Europos Sarmatijos aprašymas“ (Sarmatiae Europeae descriptio, 1578).

Portrete vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza. Valdymo laikotarpiu jis sugebėjo neįsivelti į tuo metu Vakarų Europoje vykusį Trisdešimtmetį karą ir sėkmingai gintis nuo užsienio priešų.Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės.  Kunigaikštis vaizduojamas ramiai, nuleistomis ir suglaustomis rankomis, jo veide atsispindi ramybė. Vyro plaukai ir barzda šviesūs. Kunigaikštis dėvi mėlynos ir raudonos spalvų rūbą, jo pečius dengia balta apykaklė. Kūrinio fone dominuoja tamsiai rudos spalvos koloritas. Portreto kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matomi ryškūs potėpiai. Autoriaus signatūros nėra.

Portrete vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis. Kunigaikštis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butvydo sūnus. Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo nuolatinėmis lietuvių kovomis su Vokiečių ordinu. Po Vytenio mirties Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą užėmė Gediminas. Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, veidu į priekį, veidas įsitempęs, kiek neramus. Kunigaikštis su  šarvais,  šalmą puošia didelė plunksna. Fone dominuoja šviesi spalva. Portreto kompozicija uždara. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis ryškūs, dinamiški potėpiai atskleidžia impresionistinę tapymo manierą. Autoriaus signatūra yra viršutiniame dešiniajame kampe.

Portrete vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Henrikas Valua. Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės. Kūrinyje dominuoja mėlynos  spalvos koloritas. Portreto kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matyti ryškūs potėpiai. Autoriaus signatūros nėra.

Kūrinyje vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius  Kazimieras Jogailaitis. Kazimieras Jogailaitis buvo Jogailos sūnus ir jaunesnysis Vladislovo III Varniečio brolis. Lenkijos karaliaus  sostą užėmė po brolio mirties. Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, šiek tiek pasisukęs į kairę. Kunigaikščio veidas ramus, akys liūdnos, plaukai iki pečių. Ant galvos jis dėvi  karūną. Vyras dėvi raudonus marškinius, dekoruotus aukso spalvos juostomis. Paveikslo fonas tamsios spalvos. Kūrinio kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matyti ryškūs potėpiai.

Portrete vaizduojamas Lietuvos kunigaikštis Kęstutis. Jis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus. 

Portretas visafigūris, kunigaikštis vaizduojamas raitas, sėdintis ant žirgo. Pastarojo priekinės kojos pakeltos. Kęstutis, dešinėje rankoje laiko kalaviją, kairėje žirgo pavadį. Kunigaikštis vaizduojamas dėvintis šarvus ir šalmą ant galvos. Žvilgsnis koncentruotas, veido išraiška rimta. Fone matomas miško peizažas. Kūrinyje aiškiai išreikšta forma. 

Portrete vaizduojama Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antroji žmona – Birutė.  Ji buvo kilusi iš Palangos, iš žemaičių bajorų giminės. 

Moteris vaizduojama iki pusės, stovinti prie medžio. Ranka braukianti per šviesius plaukus, jos galva šiek tiek palenkta žemyn. Birutės kaklą puošia karoliai, rankas – apyrankės. Moteris vaizduojama šviesiais, banguotais plaukais. Kompozicijoje vyrauja šiltų spalvų koloritas. Aiškiai modeliuojamas piešinys. Kūrinio nuotaika rami, kiek nostalgiška. 

Portrete vaizduojamas žemaičių kunigaikštis Margiris, narsusis Pilėnų gynėjas.

Vyras vaizduojamas iki pusės, veidas pasuktas kampu. Kunigaikščio veidas ramus, žvilgsnis įtaigus. Vyras vaizduojamas su šarvais. Ant galvos dėvi šalmą. Dešinėje rankoje laiko ginklą. Portreto kompozicija uždara. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis ryškūs, dinamiški potėpiai atskleidžia impresionistinę tapymo manierą.

Kūrinyje vaizduojamas Gediminaičių dinastijos Lietuvos didysis  kunigaikštis Gediminas. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio sostą Gediminas užėmė po Vytenio mirties. Kunigaikštis buvo sumanus geras karvedys ir diplomatas. Jis buvo Gediminaičių dinastijos pradininkas. Geiausiai žinomi Gedimino sūnūs buvo Algirdas ir Kęstutis.

Kunigaiksčio portretas visafigūris. Gediminas vaizduojamas iš apačios į viršų, stovinis, vilkintis šarvais. Dešinėje rankoje laiko kalaviją, kairėje – skydą. Kunigaiksčio galvą dengia šalmas, veide matomos išraiškingos ir kiek primerktos akys. Jis vaizduojamas su ūsais ir vešlia barzda. Portreto fone, tolumoje matosi pilies fragmentas. Už jo nugaros, šveliais potėpiais sumodeliuoti plunksniniai debesys. Kurinio kompozicija statiška, uždara. Aiškiai juntamas minumentalumo įspūdis.

Portrete vaizduojamas Lietuvos didysis  kunigaikštis – Vytautas. Vytautas  buvo ir yra laikomas didingiausiu kada nors valdžiusiu Lietuvos valdovu. Jis buvo didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus, Jogailos pusbrolis. Kunigaikštis vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei Žalgirio mūšyje 1410 m. galiausiai  palaužusiai Vokiečių ordino karinę galią.

Kunigaiksčio portretas visafigūris. Vytautas vaizduojamas iš apačios į viršų, stovinis, vilkintis šarvais,  su kalaviju rankose. Kunigaikščio veidas ramus, kiek rūstus. Gerta jo, ant žemės komponuojmas šalmas. Visafigūrio portreto fone vaizduojami raiti kariai. Švelnių spalvų koloritu modeliuojamas dangaus fonas. Kūrinio kompozicija uždara, statiška. Portrete ypatingai juntamas monumentalumo ir didingumo įspūdis.

Kompozicijoje – baltų ir rausvų bijūnų puokštė stiklinėje vazoje. Fonas gelsvų, pilkų, žalių, rudų atspalvių.

Signuotas dažais averso apatinėje dalyje dešinėje: „Petras Kalpokas“.

Dedikacija užrašyta pieštuku reverse.

Kompozicijoje – saulės apšviesto kambario interjero fragmentas. Tarp dviejų langų, moteriška skrybėlaitė ant kėdės. Kairiau – praverta spinta su ąsočiu ant viršaus. Ant grindų saulės „zuikučiai“.

Signuotas dažais averso apatinėje dalyje dešinėje.