LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Išleista futliare „Pirmoji knyga 1965” drauge su penkiomis kitomis knygomis.

Tituliniame lape yra B. Brazdžionio spaudas su monograma.

Išleista futliare „Pirmoji knyga 1965” drauge su penkiomis kitomis knygomis.

Tituliniame lape yra B. Brazdžionio spaudas su monograma.

Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė ir knygos pavadinimas, žanras, leidyklos emblema, leidimo vieta ir metai.

Knygos sandara: p. 5-[316] yra 30 romano skyrių. 

Išleista futliare „Pirmoji knyga 1965” drauge su penkiomis kitomis knygomis.

Tituliniame lape yra B. Brazdžionio spaudas su monograma.

Išleista futliare „Pirmoji knyga 1965” drauge su penkiomis kitomis knygomis.

Tituliniame lape yra B. Brazdžionio spaudas su monograma.

Išleista futliare „Pirmoji knyga 1965” drauge su penkiomis kitomis knygomis.

Tituliniame lape yra B. Brazdžionio spaudas.

Titulinis lapas: autoriaus pavardė, knygos pavadinimas, leidimo vieta, metai ir leidyklos pavadinimas.

Turinio anotacija: „Likimo žaismas“ – antroji lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės raštų serijos knyga. Joje spausdinami apsakymai, kuriose rašytojas raiškiomis spalvomis piešia Lietuvos valdininkų ir tarnautojų gyvenimą buržuazijos valdymo metais.

Iliustracijos: iliustruotas pirmasis viršelis.

Išleista futliare „Pirmoji knyga 1965” drauge su penkiomis kitomis knygomis.

Tituliniame lape yra B. Brazdžionio spaudas su monograma.

Knygos sandara: p. 7-[102] I dalis, joje yra du poskyriai: „Naktigonė“ ir „Nerimsta“; p. [105]-[218] II dalis, joje yra poskyris „Žaibuoja“; p. [221]-[338] III dalis, joje yra poskyris „Audra kilo“; p. [341]-[472] IV dalis; joje yra du poskyriai: „Ir perkūnas sugriaudė“, „Saulei tekant“; p. 473-[478] „Šarūno“ dramatizmo bruožai; knygos gale yra turinys.

Turinio anotacija: „Šarūnas“ – vienas iš įdomiausių klasikinių lietuvių literatūros veikalų, kurį Balys Sruoga pavadino „Homeriško pločio kūrybos lobynu“. <...> „Šarūnas“ pasirodė tokiu metu (1911), kai lietuvių literatūros romantinę kryptį stipriai tebeveikė XIX a. pab. nacionalinio išsivadavimo idėjos <...> Bet ne vien romantizmo dirvoje išaugo „Šarūnas“. Čia jaučiamas ir šekspyriškojo realizmo dvelksmas, kuris ryškus ne tik Šarūno susitikime, bet ir hamletiškai sužeistoje Šarūno sieloje, jo vidinėj būsenoj, tragiškame įniršyje, psichologiniuose prieštaravimuose. <...> „Šarūne“ vaizduojamas nors lokališkai ir ribotis, bet esminis senovės lietuvių gyvenimo posūkis ir lūžis. Tai momentas, kai Dainavos kraštui iškyla istorinė būtinybė vienytis kovai prieš kryžiuočių antplūdį iš vakarų, kai ryšium su tuo reikia keisti senąją krašto valdymo struktūrą – geruoju ar prievarta sujungti Nemuno pakrante išsibarsčiusias smulkių valdovų pilaites, kartu keičiant žmonių pažiūras, psichologiją įpročius. <...> Veikale matome, kaip skausmingai laužomi nustovėję balėniečių, liškiaviečių ir kitų gyvenimo pagrindai, kaip šios socialinės audros verpete susikerta žmonių interesai ir suliepsnoja aistrų kova. Centrinis veikalo herojus tame sūkuryje iškylai kaip tragiška figūra, kuriai didelių kančių kaina tenka būti epochos dėsningumų vykdytoju.“ (V. Krėvė. Šarūnas. 1967 m., „Vaga“ P. 471-[478]).

Iliustracija yra aplanke.

Titulinis lapas: autoriaus pavardė, knygos pavadinimas, leidimo vieta, metai ir leidyklos pavadinimas.

Knygos sandara: p. 7-[146] keturių dalių istorinė drama iš senovės lietuvių gyvenimo „Skirgaila“, joje yra keturios dalys: „Tarp dviejų pasaulių“, „Aistrų sūkury“, „Palūžusios sielos“, „Bedugnė“; p. 148-[213] drama „Mindaugo mirtis“, joje yra keturios dalys; p. [214] Redakcijos pastabos; knygos gale yra turinys.

Turinio anotacija: istorinė drama „Skirgaila“ yra vienas iš žymiausių ne tik V. Krėvės, bet ir visos lietuvių dramaturgijos veikalų. Reikšmingu idėjiniu turiniu, stiprių charakterių ir žmogiškų aistrų atskleidimu, tobula dramine kompozicija šis veikalas gali būti statomas greta geriausių pasaulinės dramaturgijos pavyzdžių. „Skirgailoje“ vaizduojama valdovo-žmogaus, atsidūrusio prieštaringų istorijos kelių kryžkelėje, drama, sprendžiama pagonybės ir pagonybės susidūrimo problema. Veikalo siužeto pagrindu paimti XIV a. pab. ir XV a. pr. istoriniai įvykiai Lietuvoje. „Istorinė drama „Skirgaila“ išsiskiria iš kitų V. Krėvės dramine forma parašytų veikalų keliamų problemų gilumu, psichologiniu charakterių pagrindimu, veiksmo įtampa, tobula dramine kompozicija. Pirmas „Skirgailos“ variantas buvo parašytas rusų kalba pirmojo pasaulinio karo išvakarės, kada V. Krėvė gyveno Baku ir varė ten platų literatūrinio ir mokslinio darbo barą, buvo aktyvus visuomenės veikėjas. Šį draminį veiklą  V. Krėvė skyrė M. Gorkio organizuotam „Lietuvių almanachui“. Išspausdintas jis buvo Vilniuje 1922 m. („Skirgailo. Drama iz žizni Litvy XIV veka“). Vėliau V. Krėvė „Skirgailą“ perkūrė lietuviškai, daug ką pakeisdamas ir papildydamas <...> Pirmas lietuviškas „Skirgailos“ leidimas išėjo 1925 m., o antras – 1938 m. <...> Pastaruoju leidimu ir remtasi, ruošiant šį leidinį. / Drama „Mindaugo mirtis“, vaizduojanti Mindaugo kovą už Lietuvos žemių suvienijimą, perspausdinama iš 1935 m. leidimo. Kaip ir „Skirgailoje“, taip ir šioje dramoje, tesuvienodinti skyrybos ir rašybos dalykai, ištaisytos aiškios korektūros klaidos. Asmenvardžiai ir vietovardžiai taisyti pagal dabar nusistovėjusias formas (Kernavos pilis – Kernavės pilis, Durbių ežeras – Durbės ežeras, Robertas von Dressling – Robertas fon Dreslingas ir kt.). Į veikėjų sąrašą įtrauktas vyskupas Kristijonas, kuris 1935 m. leidime praleistas.“ (V. Krėvė. Skirgaila. Mindaugo mirtis. 1967 m., „Vaga“ P. [214]).

Iliustruotas aplankas. Pirmojo viršelio vidinėje dalyje yra priklijuotas B. Brazdžionio aplankas.

Įrašų nėra. Pirmajame aplanko atvarte nespalvotu pieštuku pabrauktas/pažymėtas sakinys. 

Titulinis lapas: autoriaus pavardė, knygos pavadinimas, leidimo vieta, metai ir leidyklos pavadinimas.

Knygos sandara: p. 7-14 I padavimas „Vakarinė giesmė“; 15-[38] II padavimas „Milžinkapis“; p. 39-[49] III padavimas „Užkeikta merga“; p. 50- IV padavimas „Glišė“; p. 70-[86] V padavimas „Sūrūs vandenys“; p. 87-[119] VI padavimas „Neramūs kalnai“; p. 120-[152] VII padavimas „Kunigaikštis Kunotas“; p. 153-[210] VIII padavimas „Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą“; p. 211-[216] IX padavimas „Daina apie Arą“; knygos gale yra turinys.

Turinio anotacija: padavimuose vaizduojami senosios Lietuvos laikai. Kūriniai sudaro įtaigų romantinį senosios Lietuvos modelį. juose įkūnijama idealizuota tautos vizija, apeliuojama į buvusios pagoniškos tautos didybę. Kūriniuose atsispindi personažų vidiniai prieštaravimai, idealizmas, individualių išgyvenimų dramatizmas.

Iliustracijos: aplanke. Pirmojo viršelio vidinėje dalyje yra priklijuotas B. Brazdžionio ekslibris.

Titulinis lapas: autoriaus pavardė, knygos pavadinimas, leidimo vieta, metai ir leidyklos pavadinimas.

Knygos sandara: p. 7-[156]  „Raganius“ („Žemaitukas“, „Simajudas“, „Kukis ir Gugis“, „Pramuštgalvis“, „Su dievuliu susitaikius“, „Pas dangaus vartus“). P. [157] draminė apysaka „Žentas“ („Tarpušvenčių vakaras“, „Piršlybos“, „Kurstymai“, „Kalvaičio pirkioje“, „Valsčiaus raštinėje“, „Klebonijoj“, „Nutrūko“, „Šventoriuj“). P. 317 yra redakcijos pastabos.

Iliustracijos: iliustruotas aplankas.