Search parameters:
-
Šv. Antanas, XVIII a. II p.
Ignoto Karengos kūryboje apsijungė vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožai. Jis kūrė portretus, religinius paveikslus. Šis nedidelio formato santūrus, statiškas šventojo Antano su Kūdikėliu Jėzumi ant rankų atvaizdas sukurtas plona linija, kruopščiu susikertančiu štrichu. Šv. Antanas – iš Lisabonos kilęs šventasis, garsus pamokslininkas, pamaldus vienuolis augustinas, vėliau perėjęs į pranciškonus, XIII a. pradžioje paskelbtas šventuoju. Kūdikėlis Jėzus – būdingas šventojo atributas, nes, pasak legendos, kai šv. Antanas meldėsi savo kambaryje, jis išvydęs regėjimą su šventuoju kūdikiu.
Aprašė Regina Urbonienė -
1710 metų maras Vilniuje, 1799 m.
Ignoto Karengos kūryboje apsijungė vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožai. Jis kūrė portretus, religinius paveikslus. Graviūrą „Maras Vilniuje 1710 m.“ Karenga išraižė pagal Vilniaus akademijos auklėtinio Pranciškaus Pelikano piešinį, atspaudė Juozapas Perlis. Ji sukurta tikro istorinio įvykio pagrindu. Daugiafigūrėje kompozicijoje religinės scenos persipina su realiomis. Kompozicijos viršuje debesų fone įkomponuota šv. Trejybė ir angelų apsupta šv. Marija Maloningoji. Apatinėje raižinio dalyje, kalvoto Vilniaus peizažo fone pavaizduotos maro aukos ir jas gelbstintys ar apraudantys personažai. Kūrinio piešinys smulkus, detalus. Kruopštus meistriškas štrichavimas paryškina barokines formų apimtis.
Aprašė Regina Urbonienė -
Šv. Antanas, XVIII a. pab.
Ignoto Karengos kūryboje apsijungė vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožai. Jis kūrė portretus, religinius paveikslus. Šis nedidelio formato prieš Nukryžiuotąjį besimeldžiančio šventojo Antano atvaizdas sukurtas plona linija, kruopščiu susikertančiu štrichu, derintu su taškine-punktyrine maniera. Šv. Antanas – iš Lisabonos kilęs šventasis, garsus pamokslininkas, pamaldus vienuolis augustinas, vėliau perėjęs į pranciškonus, XIII a. pradžioje paskelbtas šventuoju.
Aprašė Regina Urbonienė -
"Aušros Vartų Dievo Motina" iš Juozapo Stankevičiaus albumo., XIX a. pr.
XVIII a. vidurio paveikslėlyje vaizduojamas stebuklingas Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdas, įkomponuotas tarp rokailių, kuriose paveikslo stebuklų legendos ir trys herbai. Po šiuo vaizdu matome liepsnose paskendusį Vilnių, o apačioje užrašas lenkų k.: „Wizerunek B. M. Panny w Wilnie nad Osta Bramą przy Kosciele W: W: O: O: Karmielitόw Bosych łaskami słynącey –“.
-
1710 m. maras Vilniuje, 1799 m.
Vertikalaus formato kompozicijos centre vaizduojama Švč. Mergelė Marija, viršutinėje dalyje Švenčiausioji Trejybė, dešiniajame krašte – Vilniaus architektūros elementai: Trijų kryžių kalnas, pilies bokštai, apatinėje dalyje – maro aukos.
-
"Aušros Vartų Dievo Motina" iš Juozapo Stankevičiaus albumo., XIX a. pr.
XVIII a. vidurio paveikslėlyje vaizduojamas stebuklingas Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdas, įkomponuotas tarp rokailių, kuriose paveikslo stebuklų legendos ir trys herbai. Po šiuo vaizdu matome liepsnose paskendusį Vilnių, o apačioje užrašas lenkų k.: „Wizerunek B. M. Panny w Wilnie nad Osta Bramą przy Kosciele W: W: O: O: Karmielitόw Bosych łaskami słynącey –“.