Search parameters:

  • Author: Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas
 
Objects sorted by
     
  • Wykopaliska Litewskie

    Wykopaliska Litewskie, 1858–1859 m.

    Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Lemersjė litografijos spaustuvė, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Kompozicijoje vaizduojami rusvos spalvos stačiakampyje įkomponuoti papuošalai: žiedai, apyrankė, karoliai. Kompozicija įrėminta rusvos spalvos, linijiniu, kampuose geometriniu ornamentu puoštu rėmeliu.

    Užrašas viršuje, dešinėje: „Musée Archéologique de Wilno“.

    Užrašai apačioje lenkų ir prancūzų k.: „Moulin lith. / Chromolith.Lemercier, Paris / WYKOPALISKA LITEWSKIE / ANTIQUITÉES TROUVÉES DANS LES ANCIENS TOMBEAUX EN LITHUANIE“.

    Spausdintinė signatūra.

     

     

     

     

     

  • Album de Wilna. Pomnik grobowy J. Tyszkiewicza biskupa Wilenskiego

    Album de Wilna. Pomnik grobowy J. Tyszkiewicza biskupa Wilenskiego, 1850–1851 m.

    Jonas Kazimieras Vilčinskis, Karolis Ripinskis, Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas

    Kompozicijoje vaizduojama Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus atminimui skirta epitafija Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje. Baroko stiliaus epitafiją sudaro pusapskritėje nišoje ant marmuro pastatytas bronzinis biustas  ir žemiau įkomponuota lenta su įrašu lotynų kalba.

    Užrašas viršutinėje lakšto dalyje: „Album de Wilna.“.

    Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „Rysował Karól Rypiński / Imp. Lemercier á Paris / No. 40. / Moulin Cromolith. / POMNIK GROBOWY J : TYSZKIEWICZA BISKUPA WILEŃSKIEGO. / Znaydujący się w Kościele Katedralnym Wileńskim. / Publié  l’Editeur J. K. Wilczyński.“.

    Spausdintinė signatūra.

     

     

     

     

  • Album de Wilna

    Album de Wilna, 1850 m.

    Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Kompozicijoje vaizduojamas titulinis „Vilniaus albumo“ II serijos III sąsiuvinio lapas. Lape įkomponuotos auksuotos teksto (pavadinimo) raidės bei įvairūs archeologiniai radiniai: grandinės, kirvukai, apyrankės, segės, raktai, žalvarinės statulėlės, žiedai, molio puodynės ir kt. Objektai apjuosti pilkos spalvos grandinėle.

    Užrašas centrinėje lakšto dalyje: „ALBUM / DE/ WILNA / PUBLIÉ / PAR / Jean Kazimir WILCZYŃSKI“.

    Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „SECONDE / SÉRIE. / TRISIÉME LIVRAISON / H. Moulin lith. Imp. en Coul. par Lemercier, Rue de Seine 57, Paris. “.

     

     

     

  • Album de Wilna

    Album de Wilna, 1850 m.

    Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Kompozicijoje vaizduojamas titulinis „Vilniaus albumo“ II serijos III sąsiuvinio lapas. Lape įkomponuotos auksuotos teksto (pavadinimo) raidės bei įvairūs archeologiniai radiniai: grandinės, kirvukai, apyrankės, segės, raktai, žalvarinės statulėlės, žiedai, molio puodynės ir kt. Objektai apjuosti pilkos spalvos grandinėle.

    Užrašas centrinėje lakšto dalyje: „ALBUM / DE/ WILNA / PUBLIÉ / PAR / Jean Kazimir WILCZYŃSKI“.

    Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „SECONDE / SÉRIE. / TRISIÉME LIVRAISON / H. Moulin lith. Imp. en Coul. par Lemercier, Rue de Seine 57, Paris. “.

     

     

     

     

     

  • Album de Wilna. Pomnik grobowy J. Tyszkiewicza biskupa Wilenskiego

    Album de Wilna. Pomnik grobowy J. Tyszkiewicza biskupa Wilenskiego, 1850–1851 m.

    Jonas Kazimieras Vilčinskis, Karolis Ripinskis, Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas

    Kompozicijoje vaizduojama Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus atminimui skirta epitafija Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje. Baroko stiliaus epitafiją sudaro pusapskritėje nišoje ant marmuro pastatytas bronzinis biustas  ir žemiau įkomponuota lenta su įrašu lotynų kalba.

    Užrašas viršutinėje lakšto dalyje: „Album de Wilna.“.

    Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „Rysował Karól Rypiński / Imp. Lemercier á Paris / No. 40. / Moulin Cromolith. / POMNIK GROBOWY J : TYSZKIEWICZA BISKUPA WILEŃSKIEGO. / Znaydujący się w Kościele Katedralnym Wileńskim. / Publié  l’Editeur J. K. Wilczyński.“.

    Reverso apatinėje dalyje viduryje ir dešinėje yra du antspaudai ir etiketė.

     

     

     

     

  • Titulinis lapas. Jonas Kazimieras Vilčinskis. Vilniaus albumas. II serija, III sąsiuvinis

    Titulinis lapas. Jonas Kazimieras Vilčinskis. Vilniaus albumas. II serija, III sąsiuvinis, 1850 m.

    Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Tituliniame „Vilniaus albumo“ II serijos III sąsiuvinio lape į dekoratyvų audinį apsijungia auksuotos teksto (pavadinimo) raidės bei įvairūs archeologiniai radiniai: grandinės, kirvukai, apyrankės, segės, raktai, žalvarinės statulėlės, molio puodynės ir kt. Dailininkas nepaiso tikrųjų radinių mastelių, vienok kuriama skoninga vientisa detalaus piešinio kompozicija, pagyvinta santūrių rusvai žalsvų atspalvių toniniu modeliavimu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Ecce Homo

    Ecce Homo, 1850 m.

    Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Meistriško piešinio litografijoje vaizduojamas Jėzus. „Ecce homo“ (lotyniškai „Štai žmogus“ – tai Poncijaus Piloto žodžiai, kuriais jis, pasak Evangelijos pagal Joną, antrą kartą po nuplakimo kreipėsi į minią, norėdamas sukelti užuojautą kenčiančiam Jėzui Kristui ir padėti jam išvengti mirties bausmės nukryžiuojant. Detalaus meistriško piešinio litografijoje Kristus tradiciškai vaizduojamas su karališkomis emblemomis, kurias jam pasityčiodami suteikė anksčiau jį plakę kareiviai: su erškėčiu vainiku, atstojančiu karūną, apsiaustu, imituojančiu karališką mantiją, ir nendre vietoj skeptro.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Titulinis lapas. Jonas Kazimieras Vilčinskis. Vilniaus albumas. II serija, III sąsiuvinis

    Titulinis lapas. Jonas Kazimieras Vilčinskis. Vilniaus albumas. II serija, III sąsiuvinis, 1850 m.

    Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Tituliniame „Vilniaus albumo“ II serijos III sąsiuvinio lape į dekoratyvų audinį apsijungia auksuotos teksto (pavadinimo) raidės bei įvairūs archeologiniai radiniai: grandinės, kirvukai, apyrankės, segės, raktai, žalvarinės statulėlės, molio puodynės ir kt. Dailininkas nepaiso tikrųjų radinių mastelių, vienok kuriama skoninga vientisa detalaus piešinio kompozicija, pagyvinta santūrių rusvai žalsvų atspalvių toniniu modeliavimu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje

    Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje, 1850 m.

    Karolis Ripinskis, Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Vaizduojamas Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje. Dailininkas kruopščiai atkūrė portretinį laiminančio vyskupo biustą bei įrašą antkapinėje lentoje, nedetalizuodamas aplinkos. Jurgis Tiškevičius (1596–1656) – vyskupas, išmintingas ganytojas, veiklus administratorius, energingas valstybininkas. Lietuvos Brastos vaivados Jono Eustachijaus Tiškevičiaus sūnus. Mokėsi Vilniaus universitete, studijas tęsė Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (nuo 1626). 1627 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupu sufraganu. 1638 m. buvo karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys pas popiežių Urboną VIII (Vatikane jam buvo suteiktos garbingos popiežiaus namų prelato pareigos). Žemaičių vyskupas (1633–1649), Vilniaus vyskupas (1649–1656). Garsėjo pamokslais, kultūrine veikla, sielovados darbais, labdara. Pastoraciniams reikalams aptarti sušaukė tris vyskupijų sinodus (Varniuose, Alsėdžiuose, Vilniuje). Išplėtė vienuolynų tinklą (Virbalyje ir Raseiniuose įkurdino dominikonus, Linkuvoje karmelites, Kražiuose benediktines, Krakėse kotrynietes), pastatydino bažnyčias Surviliškyje, Kuliuose, Pušalote, įrengė Žemaičių Kalvarijoje, tada vadintoje Gardais, Kryžiaus kelio stotis. Skatino burtis bažnytines brolijas, Skuode įsteigė šv. Izidoriaus, Krakėse – krikščioniškojo mokslo brolijas. 1655 m. rusų kariuomenei įsiveržus į Vilnių, pasitraukė į Prūsiją, ten pasiligojo ir mirė. Palaidotas Žemaičių Kalvarijoje. Vyskupo epitafija su skulptūriniu biustu yra Vilniaus katedroje.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje

    Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje, ~1850 m.

    Karolis Ripinskis, Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis
    Vaizduojamas Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus Katedroje. Dailininkas kruopščiai atkūrė portretinį laiminančio vyskupo biustą bei įrašą antkapinėje lentoje, nedetalizuodamas aplinkos. Jurgis Tiškevičius (1596–1656) – vyskupas, išmintingas ganytojas, veiklus administratorius, energingas valstybininkas. Lietuvos Brastos vaivados Jono Eustachijaus Tiškevičiaus sūnus. Mokėsi Vilniaus universitete, studijas tęsė Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (nuo 1626). 1627 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupu sufraganu. 1638 m. buvo karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys pas popiežių Urboną VIII (Vatikane jam buvo suteiktos garbingos popiežiaus namų prelato pareigos). Žemaičių vyskupas (1633–1649), Vilniaus vyskupas (1649–1656). Garsėjo pamokslais, kultūrine veikla, sielovados darbais, labdara. Pastoraciniams reikalams aptarti sušaukė tris vyskupijų sinodus (Varniuose, Alsėdžiuose, Vilniuje). Išplėtė vienuolynų tinklą (Virbalyje ir Raseiniuose įkurdino dominikonus, Linkuvoje karmelites, Kražiuose benediktines, Krakėse kotrynietes), pastatydino bažnyčias Surviliškyje, Kuliuose, Pušalote, įrengė Žemaičių Kalvarijoje, tada vadintoje Gardais, Kryžiaus kelio stotis. Skatino burtis bažnytines brolijas, Skuode įsteigė šv. Izidoriaus, Krakėse – krikščioniškojo mokslo brolijas. 1655 m. rusų kariuomenei įsiveržus į Vilnių, pasitraukė į Prūsiją, ten pasiligojo ir mirė. Palaidotas Žemaičių Kalvarijoje. Vyskupo epitafija su skulptūriniu biustu yra Vilniaus katedroje.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Lietuviškos iškasenos. Metalo puodas

    Lietuviškos iškasenos. Metalo puodas, XIX a. vid.

    Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Gelsvame stačiakampio užapvalintais kampais fone pavaizduotas senovinis metalinis puodas – Vilniaus archeologijos muziejaus rinkinio eksponatas. Jo forma santūri, apibendrinta, su dviem ąsomis, be puošnių dekoro elementų, tik tūrinė dalis ties viduriu paryškinta horizontalia reljefine juostele. Litografijos piešinys detalus, kruopštus, įtaigiai perteiktas vaizduojamo puodo medžiagiškumas: metalo faktūra, spalva, paviršiaus pažeidimai, rūdžių dėmės.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje

    Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus katedroje, ~1850 m.

    Karolis Ripinskis, Ipolitas Aleksandras Žiuljenas Mulenas, Jonas Kazimieras Vilčinskis
    Vaizduojamas Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus Katedroje. Dailininkas kruopščiai atkūrė portretinį laiminančio vyskupo biustą bei įrašą antkapinėje lentoje, nedetalizuodamas aplinkos. Jurgis Tiškevičius (1596–1656) – vyskupas, išmintingas ganytojas, veiklus administratorius, energingas valstybininkas. Lietuvos Brastos vaivados Jono Eustachijaus Tiškevičiaus sūnus. Mokėsi Vilniaus universitete, studijas tęsė Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (nuo 1626). 1627 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupu sufraganu. 1638 m. buvo karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys pas popiežių Urboną VIII (Vatikane jam buvo suteiktos garbingos popiežiaus namų prelato pareigos). Žemaičių vyskupas (1633–1649), Vilniaus vyskupas (1649–1656). Garsėjo pamokslais, kultūrine veikla, sielovados darbais, labdara. Pastoraciniams reikalams aptarti sušaukė tris vyskupijų sinodus (Varniuose, Alsėdžiuose, Vilniuje). Išplėtė vienuolynų tinklą (Virbalyje ir Raseiniuose įkurdino dominikonus, Linkuvoje karmelites, Kražiuose benediktines, Krakėse kotrynietes), pastatydino bažnyčias Surviliškyje, Kuliuose, Pušalote, įrengė Žemaičių Kalvarijoje, tada vadintoje Gardais, Kryžiaus kelio stotis. Skatino burtis bažnytines brolijas, Skuode įsteigė šv. Izidoriaus, Krakėse – krikščioniškojo mokslo brolijas. 1655 m. rusų kariuomenei įsiveržus į Vilnių, pasitraukė į Prūsiją, ten pasiligojo ir mirė. Palaidotas Žemaičių Kalvarijoje. Vyskupo epitafija su skulptūriniu biustu yra Vilniaus katedroje.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Displaying 1 results of 12
  • Number of entries per page:
  • Page: of: 3