LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Tekančios saulės...“, sukurtas 1910 m. 8 eilutės, rašytos šviesiai mėlynu rašalu vienoje lapelio pusėje. Pasirašyta: „Jovaras.“

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) iš rusų kalbos verstas eilėraštis „Pavasaris“, 1915 m. kovo 28 d. 4,5 posmo, rašyto šviesiai mėlynu rašalu vienoje lapo pusėje. Pasirašyta: „vertė Jovaras“. Rankraštis į bylą neįklijuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraščiai „Į tolimą šalį...“ ir „Iš tolimos šalies atsakymas“, sukurti 1926 m. Eilėraščio „Į tolimą šalį...“ 4 posmai ir 1 eilutė rašyti juodu, o 3 eilutės papildymų ir parašas „Jovaras“ – šviesiai mėlynu rašalu vienoje lapo pusėje. Kitoje lapo pusėje parašyti 5 eilėraščio „Iš tolimos šalies atsakymas“ posmai juodu, o papildymai – šviesiai mėlynu rašalu. Autorius nurodė, kad pirmasis eilėraštis buvo publikuotas 1927 m., o antrasis nepublikuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) prozos kūrinys „Apvilta širdis“, sukurtas 1922 m. kovo 28 d. 1 liniuotas lapas, rašyta abiejose jo pusėse juodu, taisyta, pildyta ir pasirašyta  šviesiai žaliu rašalu: „Jovaras“.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Aukso medalį „Rūta“ laimėjo“. 1 liniuotas lapas, rašyta vienoje jo pusėje šviesiai žaliu rašalu. Pasirašė: „Jovaras“. Eilėraštį skyrė Šiaulių „Rūtos“ fabrikui, kurio saldainiai Vytauto Didžiojo parodoje Kaune buvo įvertinti aukso medaliu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) sonetas „O, nelabasis...“, sukurtas 1938 m. birželio 23 d. Kalniškiuose. 1 liniuotas lapas, 4 posmai rašyti vienoje jo pusėje šviesiai mėlynu rašalu. Pasirašė: „Jovaras“. Autorius nurodė, kad sonetas buvo publikuotas „Argentinos lietuvių balse“ 1938-10-06, Nr. 416.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Sudieu, supelėjus mokykla...“, sukurtas 1940 m. rugsėjo 9 d. Kalniškiuose. 6 posmai parašyti kitoje Apdraudimo draugijos „Lietuva“ taisyklių lapo pusėje šviesiai mėlynu rašalu. Pasirašė: „Jovaras“. Kūrinys skirtas tarybinei mokyklai. Rankraštis į bylą neįklijuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Man gaila žmonių...“, sukurtas 1941 m. birželio 28 d. Keizarų kaime, grįžtant iš Palangos sanatorijos. 48 eilutės, rašytos abiejose liniuoto lapo pusėse mėlynu rašalu. Pasirašė: „J. Krikščiūnas-Jovaras“.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Ieškok, surask...“, sukurtas 1941 m. birželio 7 d. Palangos poilsio namuose. 28 eilutės, rašytos vienoje lapo pusėje juodu, taisyta ir papildyta mėlynu rašalu. Pasirašė: „Jovaras“. Kitoje lapo pusėje juosvu rašalu parašyta: „Ieškok, surask“ ir „iš Petrulio archyvo“. Rankraštis į bylą neįklijuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Lyg sapnas... ne sapnas“, sukurtas 1941 m. birželio 9 d. Palangos poilsio namuose. 7 posmai, rašyti abiejose lapo pusėse šviesiai mėlynu rašalu. Pasirašė: „Jovaras“. Kūrinys skirtas „Mūsų krašto išvadavimo metinėms“. Rankraštis į bylą neįklijuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Artojui“, sukurtas 1941 m. birželio 28 d. 32 eilutės, spausdintos rašomąja mašinėle vienoje pusiau skaidraus lapo pusėje. Pieštuku nubrauktas spausdintas eilėraščio pavadinimas, rašalu parašytas naujasis pavadinimas. Eilėraštį poetas parašė grįždamas iš Palangos poilsio namų.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Mylimoji, brangi...“, skirtas „Nežinomai, nepažįstamai mylimajai“. Penki posmai, rašyti mėlynu rašalu vienoje  lapo pusėje. Pasirašė: „Jovaras.“ Kitoje lapo pusėje autorius paaiškino, kad šis eilėraštis, pavadintas „Duok man išrišimą“, buvo sukurtas 1906 m., išspausdintas jo kūrybos knygelėje „Poezija“ 1908 m., o „1946 m. vasarą, iš pat pamatų pertaisyta ir pailginta“.