LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas sūnui Giedriui. Šiauliai, 1956 m. birželio 3 d. Džiaugiasi, kad sūnus labai gerai išlaikė egzaminus. Jis pats tris savaites gulėjo Šiaulių ligoninėje. Sūnaus draugui Grybauskui, prašiusio jo patarimo, gali atsakyti, kad reikia turėti talentą rašyti, o patarti gali „daug poezijos ir bendrai, daug grožinės literatūros skaityti“. Pasirašė: „Jus gerbią liekame J. K. Jovaras ir Viktorija“. Keturi liniuoti puslapiai, rašyta mėlynu rašalu trijuose jų. Autorius jam svarbius žodžius pabraukė.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas sūnui Giedriui, be datos. Prašo atvežti jam knygų, laikraščių. Pats turįs visus keturis rusų rašytojo M. Šolochovo, kuris pas jį 1944 m. Kalniškiuose nakvojo, „Tykiojo Dono“ tomus. Vienas liniuotas lapelis, rašyta juodu rašalu vienoje jo pusėje. Pasirašė: „Lieku Jūsų senas tėvukas.“

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967)  eiliuotas „Pasveikinimas iš Vilniaus“, siųstas G. Simonavičienei į Šiaulius. Vilnius, 1950 m. spalio 15 d. Rašyta atviruko reverse mėlynu rašalu. Pasirašė: „J. K. Jovaras“. Atvirukas iliustruotas nespalvota fotografo Povilo Karpavičiaus (1909–1986) nuotrauka „Rūkas sklaidosi“. Pašto ženklo vietoje priklijavęs savo nespalvotą nuotraukėlę su parašu: „J. K. Jovaras.“

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967)  eilėraštis „Mes jau apsiskaitę...“, sukurtas 1951 m. ir skirtas sūnui Giedriui Krikščiūnui. Trys posmai, rašyti atviruko reverse violetiniu rašalu. Pasirašė: „J. Krikščiūnas – Jovaras“. Atvirukas iliustruotas spalvotu rugiagėlių puokštės piešiniu. 

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967)  eilėraštis „Žydėkit rožės!“, sukurtas 1951 m. gegužės 25 d. ir skirtas sūnui Giedriui. Du posmai, rašyti atviruko reverse juodu rašalu. Pasirašė: „J. Krikščiūnas – Jovaras“. Atvirukas iliustruotas spalvotu pamerktų į vazą rožių vaizdu.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) atvirukas sūnui Giedriui. Šolochovo geležinkelio stotelė (Kaliningrado sr.), 1952 m. rugpjūčio 15 d. Rašo, kad pro pat jų namą dieną naktį dunda traukiniai. Pasirašė: „J. Krikščiūnas – Jovaras.“ Taip pat parašė šešių eilučių posmą „Su šviesa – su saule“, kurį pasirašė: „Jovaras“. Rašyta atviruko reverse juodu rašalu. Atvirukas iliustruotas spalvota rusų dailininko Vasilijaus Semionovičiaus Svarogo (1883–1946) paveikslo „Rožės“ reprodukcija.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) sonetas „Gyvenimo saulė“. Šiauliai, 1957 m. kovo 10 d. Keturi posmai, rašyti atviruko reverse mėlynu rašalu. Pasirašė: „Krikščiūnas – Jovaras J.“ Atvirukas iliustruotas lenkų dailininkės Monikos Žeromskos (1913–2001) paveikslo „Kwiaty polskie“ reprodukcija.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) atvirlaiškis žmonai Viktorijai Krikščiūnienei. Šiauliai, 1954 m. vasario 24 d. 54-ių metų sukakties proga parašė šešių eilučių sveikinimo posmą, kurį pasirašė: „Jovaras“. Rašyta atviruko reverse mėlynu rašalu. Atvirukas iliustruotas spalvota rusų dailininko A. V. Ovtarovo paveikslo „Žiemos peizažas“ reprodukcija. Pašto ženklo vietoje priklijavęs savo nespalvotą nuotraukėlę.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Kelius žodžius pratart...“, skirtas Viktorijai Sirutavičienei. Šiauliai, 1950 m. balandžio 9 d. Rašyta atviruko reverse juodu rašalu. Pasirašė: „J. Krikščiūnas – Jovaras“. Atvirukas iliustruotas spalvotu rožių piešiniu.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1951 m. liepos 30 d. Džiaugiasi J. Petrulio straipsniu „Apsaugoti liaudies poeto Jovaro gimtinės sodybą“. Prieraše taip pat paaiškina savo pavardės rašybą. Parašai: „J. Krikščiūnas-Jovaras.“ ir „J. K. – Jovaras“. 1 liniuotas bloknoto lapas, rašytas mėlynu rašalu vienoje pusėje. Yra vokas, antspauduotas Šiauliuose 1951-07-30 ir Vilniuje 1951-08-04, su pašto ženklu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1951 m. rugpjūčio 21-22 d. Prisipažino, kad prenumeruojamo ir sekmadieniais gaunamo savaitraščio „Literatūra ir menas“ puslapiuose vis ieško J.Petrulio korespondencijos apie savo sodybą Kalniškiuose. Rūpinasi, kad jos neiškeltų į kolūkio centrą. Taip pat praneša, kaip laikosi J. Petrulio šunelis, parvežtas į Šiaulius. Parašai: „J. Krikščiūnas-Jovaras“ ir „J. K-nas“. 1 liniuotas bloknoto lapas, rašytas mėlynu ir juodu rašalu abiejose pusėse.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1951 m. gegužės 30 d. Guodžiasi savo ir žmonos sveikata, dalinasi namo statybos rūpesčiais. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. 4 melsvo lapo puslapiai, rašyta mėlynu ir juodu rašalu pirmajame puslapyje. Yra dalis voko, antspauduoto Šiauliuose.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.