LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) įgaliojimas, parašytas 1944 m. gruodžio 5 d. Kalniškiuose. Įgalioja Juozą Petrulį Vilniuje paimti jam ir šeimai skirtus daiktus bei rūbus. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras. / Liet. Tar. rašytojas.“ 1 liniuotas lapelis, rašyta vienoje jo pusėje mėlynu rašalu. Yra vokas, siųstas į Vilnių, antspauduotas Šiauliuose 1944-12-07, su pašto ženklu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Kalniškiai, 1944 m. gruodžio 6 d. Prašo nupirkti jo paties poezijos knygelių po 2 egz., taip pat vaistų. Parašas: „Jus gerbias / Jovaras.“ Prieraše praneša, kad netrukus į Vilnių važiuos keli žmonės, kuriems galima įduoti parvežti jo daiktus, pinigus. Parašas: „Jovaras.“ Laiškas rašytas mėlynu rašalu, prierašas – juodu. 1 liniuotas lapas, rašytas abiejose pusėse.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) atvirlaiškis Juozui Petruliui. Šiauliai, 1947 m. birželio 22 d. Atsiprašo, kad ilgai apie save nerašė ir pasakoja dabar gyvenąs Šiauliuose, mūrinuke, kurį jam 1946 m. skyrė miesto Vykdomasis komitetas ir kurį atsistato kartu su draugu Vytautu Dapšiu. Į statybas sukiša visas pajamas ir paskolą. Praneša ketinąs atvykti į Vilnių. Parašas: „Jovaras.“ 1 pašto kortelė, rašyta abiejose pusėse mėlynu rašalu, antspauduota 3 pašto spaudais, su 1 pašto ženklu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) atvirlaiškis Juozui Petruliui. Šiauliai, 1946 m. vasario 12 d. Prašo Vilniuje už 150 rub. nupirkti jo paties poezijos knygelių. Parašas: „– J. Kr. – Jovaras.“ 1 pašto kortelė, rašyta abiejose pusėse violetiniu pieštuku, antspauduota 2 pašto spaudais, su 1 pašto ženklu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškelis literatūros tyrinėtojui, žurnalistui, redaktoriui Juliui Būtėnui (1908–1999). Šiauliai, 1947 m. spalio 14 d. Prisireikus savo paties biografijos mašinraščio, duoto J. Būtėnui, įgalioja Juozą Petrulį jį paimti. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. Rašyta vienoje liniuoto lapelio pusėje mėlynu rašalu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1947 m. lapkričio 19 d. Rašo ketinąs gruodį atvykti į Vilnių. Kadangi jam reikalingi baltiniai, apatiniai ir viršutiniai, prašo apsilankyti nurodytose krautuvėse ir sužinoti, ar yra „baltiniams medžiagų“. Parašas: „Jovaras.“ Laiškas rašytas violetiniu rašalu. 1 bloknoto lapas, rašytas vienoje pusėje. Yra vokas, antspauduotas 3 pašto spaudais: Šiauliuose 1947-11-20 ir Vilniuje 1947-11-21. J. Petrulis į šį laišką atsakė 1947-11-26.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) atvirlaiškis Juozui Petruliui. Šiauliai, 1950 m. spalio 7 d. Praneša gavęs LTSR Rašytojų sąjungos pirmininko Jono Šimkaus (1906–1965) telegramą ir spalio 11 d. privaląs dalyvauti „valdybos plenume“. Tad į Vilnių atvyks traukiniu, iki aušros prasnaus stotyje ir spalio 10 d. rytą atvažiuos pas J. Petrulį autobusu. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras.“ 1 pašto kortelė, rašyta abiejose pusėse mėlynu rašalu, antspauduota 2 pašto spaudais, su 2 pašto ženklais.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) kūrybos, poezijos ir prozos, knygelė „Jausmų kibirkštėlės“. Minkštais viršeliais, antspauduota Juozo Petrulio spaudu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) kūrybos, poezijos ir lyrinės prozos, leidinys „Poėzija“. Tai pirmoji knyga lietuvių kalba, išspausdinta Šiauliuose po spaudos draudimo panaikinimo. Minkštais viršeliais, antspauduota Juozo Petrulio spaudu. Poetas kiekvieną kūrinėlį dedikavo vis kitai merginai, jos tiksliai neįvardindamas. J. Petrulis kai kurias pavardžių santrumpas p. 7-9, 15-17, 29-30 pieštuku patikslino, asmenį trumpai charakterizavo.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Poezijos rinkinys. 

14 p. 

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) kūrybos, poezijos ir lyrinės prozos, knygelė „Sielos aidas“. Minkštais, iliustruotais viršeliais, antspauduota Juozo Petrulio spaudu. J. Petrulis p. 8, 14 pieštuku parašė pavardes žmonių, kuriems šie kūrinėliai buvo dedikuoti.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraščiai „Į tolimą šalį...“ ir „Iš tolimos šalies atsakymas“, sukurti 1926 m. Eilėraščio „Į tolimą šalį...“ 4 posmai ir 1 eilutė rašyti juodu, o 3 eilutės papildymų ir parašas „Jovaras“ – šviesiai mėlynu rašalu vienoje lapo pusėje. Kitoje lapo pusėje parašyti 5 eilėraščio „Iš tolimos šalies atsakymas“ posmai juodu, o papildymai – šviesiai mėlynu rašalu. Autorius nurodė, kad pirmasis eilėraštis buvo publikuotas 1927 m., o antrasis nepublikuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.