LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Nespalvota nuotrauka. Poetas, eseistas Kęstutis Navakas prie veidrodžio. Tolumoje neatpažinti asmenys. Kitoje pusėje fotografo spaudas mėlynu rašalu: „ROMUALDAS RAKAUSKAS KAUNAS LIETUVA“.

Kęstutis Navakas (1964–2020) – poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas. Gimė Šeimyniškiuose (Vyžuonų sen.), Utenos raj. Nuo pirmos klasės iki mirties gyveno ir kūrė Kaune. Baigė J. Aleksonio vid. m-klą (dbr. „Saulės“ gimnazija). 18–19 m. pradeda rašyti pirmuosius eilėraščius, publikuotis spaudoje. Iš viso 16 poezijos ir prozos knygų. Žymiausios: „Pargriautas barokas“ (1996), „Gero gyvenimo kronikos“ (2005), „Du lagaminai sniego“ (2008), „Lorelei: 50 meilės laiškų + 50 meilės eilėraščių“ (2013). Periodiškai dirbo spaudos redakcijose, universitetuose, televizijoje, su bendrasavininke turėjo knygyną-klubą „Septynios vienatvės“ (veikusį 1996–2005 m.). Nuo 1993 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 2014 m. – Poezijos pavasario laureatas.

Juozas Grušas savo darbo kambaryje. 

Juozas Grušas – rašytojas, dramaturgas, pedagogas, vertėjas, 1901 m. gimęs Kalniškių-Žadžiūnų kaime (Šiaulių raj.), miręs 1986 m. Kaune. Pirmosios rašytojo knygos: apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ (1928), romanas „Karjeristai“ (1935), novelių rinkinys „Sunki ranka“ (1937). Po studijų J. Grušas dirbo žurnalisto, pedagogo, vertėjo ir redaktoriaus darbą Kaune. Su šeima 1937 m.  įsikūrė Kauno Žaliakalnyje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, su šeima (žmona Pulcherija, dukra Algimanta Marija, sūnūs Vytautas ir Saulius) pasitraukė į žmonos tėviškę – Joniškį. Ten parašė savo pirmąją pjesę „Tėvas ir sūnus“ (1945). 1949 m. grįžo į savo namus Kaune, iki mirties juose gyveno ir kūrė. Didžiausio populiarumo ir įvertinimo sulaukė Juozo Grušo istorinės tragedijos. 1957 m. parašyta drama „Herkus Mantas“ (1957), buvo ne kartą statoma teatre, o tragedijos motyvais sukurtas istorinis filmas „Herkus Mantas“. J. Grušo drama „Barbora Radvilaitė“ (1972) buvo statoma įvairiose Lietuvos teatruose. Tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967) ne kartą išvydo sceną, pagal šią pjesę Raimundas Banionis pastatė filmą „Džiazas“ (1992). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. J. Grušo kūrinių išversta į anglų, bulgarų, lenkų, vengrų, vokiečių ir kitas kalbas.

Juozas Grušas su šunimi Sargiu savo sodyboje.

Juozas Grušas – rašytojas, dramaturgas, pedagogas, vertėjas, 1901 m. gimęs Kalniškių-Žadžiūnų kaime (Šiaulių raj.), miręs 1986 m. Kaune. Pirmosios rašytojo knygos: apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ (1928), romanas „Karjeristai“ (1935), novelių rinkinys „Sunki ranka“ (1937). Po studijų J. Grušas dirbo žurnalisto, pedagogo, vertėjo ir redaktoriaus darbą Kaune. Su šeima 1937 m.  įsikūrė Kauno Žaliakalnyje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, su šeima (žmona Pulcherija, dukra Algimanta Marija, sūnūs Vytautas ir Saulius) pasitraukė į žmonos tėviškę – Joniškį. Ten parašė savo pirmąją pjesę „Tėvas ir sūnus“ (1945). 1949 m. grįžo į savo namus Kaune, iki mirties juose gyveno ir kūrė. Didžiausio populiarumo ir įvertinimo sulaukė Juozo Grušo istorinės tragedijos. 1957 m. parašyta drama „Herkus Mantas“ (1957), buvo ne kartą statoma teatre, o tragedijos motyvais sukurtas istorinis filmas „Herkus Mantas“. J. Grušo drama „Barbora Radvilaitė“ (1972) buvo statoma įvairiose Lietuvos teatruose. Tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967) ne kartą išvydo sceną, pagal šią pjesę Raimundas Banionis pastatė filmą „Džiazas“ (1992). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. J. Grušo kūrinių išversta į anglų, bulgarų, lenkų, vengrų, vokiečių ir kitas kalbas.