LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Daugiafigūrė kompozicija. Estampe vaizduojama istorinė scena, kai Vavelio (Krokuva, Lenkija) pilies bokšte buvo kabinamas pats žinomiausias Lenkijoje Žygimanto varpas su Lietuvos Vytimi ir Lenkijos ereliu. 

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „WYCIĄGANIE NOWO ODLANEGO DZWONU ZYGMUNTA W OBEC KRÓLA I DWORU W ROKU 1520.“

Estampas signuotas spausdintinėmis signatūromis dešinėje ir kairėje pusėse apatinėje dalyje.

Lape yra penkios graviūros. Pirmoje vaizduojama karalienės Bonos karūna, kurią ji padovanojo Dominikonų vienuolynui Podkamenske (Lenkija). Antrojoje vaizduojami seni mediniai namai. Trečiojoje vaizduojama jauna moteris iki pusės, ilgais palaidais plaukais, su šviesiu, kailiniu apklotu ant kelių. Ketvirtojoje – antkapinis paminklas pranciškonams kunigams  Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilikoje Krokuvoje (Lenkija). Penktoje – biustinis portretas. Vaizduojamas kunigas Janas Laskis (1499–1560) – Lietuvos ir Lenkijos Reformatų Bažnyčių kūrėjas.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „WIENIEC KRÓLOWÉJ BONY. STARE DOMY W BIECZU. PORTRET WSPÓŁCZESNY. JAN ŁASKI. POMNIK GROBOWY W KRUŹGANKACH KLASZTORU KSIĘŹY FRANCISZKANÓW W KRAKOWIE.“

Visi estampai signuoti spausdintinėmis signatūromis.

Lape yra dvi graviūros. Abi – biustiniai portretai. Pirmame estampe vaizduojamas jaunas vyras su vešliais plaukais, nežymiais ūsais ir barzdele. Fonas lygus. Antrame – vidutinio amžiaus moters palaidais plaukais portretas. Ant kairės rankos dėvi apyrankę, dešinėje rankoje laiko išskleistą vėduoklę. Fonas lygus.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „PORTRET WSPÓŁCZESNY. PORTRET WSPÓŁCZESNY.“

Abu estampai signuoti spausdintinėmis signatūromis.

Daugiafigūrė batalinė kompozicija. Istorinė tematika. Estampe vaizduojama scena, kai karalius Pšemislas II (1257–1296) – Didžiosios Lenkijos kunigaikštis buvo užpultas savo rūmuose ir sunkiai sužeistas. Fone – menės interjero fragmentas. 

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „ŚMIERĆ PRZEMSŁAWA.“

Estampas signuotas spausdintinėmis signatūromis.

Biustinis portretas. Estampe pavaizduotas Janas Mateika (1838–1893) – lenkų istorinės bei didaktinės tapybos atstovas. Vyras tamsiais, pusilgiais plaukas, su barzda, kumpa nosimi. Vilki šviesų švarką su  atvartais. Dalis švarko apykaklės yra tamsesnio audinio.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „JAN MATEJKO“.

Signuotas spausdintine signatūra dešinėje pusėje apatinėje dalyje.

Daugiafigūrė centrinė kompozicija. Estampe vaizduojamas Žygimantas Augustas (Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, 1520–1572) ir Barbora Radvilaitė (LDK didikė, Goštautų valdų paveldėtoja, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė, 1521–1551). Pora vaizduojama visu ūgiu, stovintys puošnioje menėje, apsikabinę.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „ZYGMUNT AUGUST I BARBARA RADZIWIŁŁOWNA.“.

Signuotas spausdintine signatūra dešinėje pusėje apatinėje dalyje. Kairėje pusėje –  J. Mateikos spausdintinė monograma.

Daugiafigūrė kompozicija. Estampe vaizduojama Bonos Sforzos (14941557) – Lenkijos karalienės ir Didžiosiosi Lietuvos kunigaikštienės nuodijimo scena. Karalienė sėdi prabangiame krėsle, vilki tamsią suknelę ir kailinį manto. Dešinėje stovi pagyvenęs vyras, kuris tiesia Bonai taurę su nuodais.

Užrašas apatinėje lakšto dalyje: „OTRUCIE KRÓLOWÉJ BONY.“.

Signuotas spausdintine signatūra kairėje pusėje apatinėje dalyje, dešinėje pusėje apatinėje dalyje yra Jano Mateikos spausdintinė monograma.

Smulkia meistriška raižysena sukurtas realistinis pagyvenusio vyro poertetas. Tai Juozapas Ignotas Kraševskis (1812–1887) – istorikas, rašytojas, publicistas, tapytojas, piešėjas. Kilęs iš smulkių Palenkės bajorų. Gimė Varšuvoje. 1829–1830 m. Vilniaus universitete studijavo literatūrą. Už dalyvavimą anticariniame studentų judėjime 1830–1832 m. kalintas. Kurį laiką gyveno Voluinėje. Bendradarbiavo Vilniaus periodinėje spaudoje („Tygodnik Wileński“, „Znicz“, „Biruta“ ir kt.). 1841–51 m. Vilniuje leido mokslo, literatūros ir meno žurnalą „Athenaeum“. Kūrybinis palikimas labai gausus – be publicistikos, literatūros istorijos ir kritikos straipsnių, kelios dešimtys romanų, apsakymų, poemų, kuriuose daugiausia vaizduojama Lietuvos praeitis. Svarbus žinių šaltinis apie Lietuvą ir lietuvius yra jo istorinis-kraštotyrinis veikalas „Litwa“ (1847–1850, 2 t.), kuriame autorius paskelbė daugiau kaip 400 lietuvių patarlių, priežodžių bei savo studiją apie lietuvių dainas, ir monografiją apie Vilnių („Wilno od początków jego do roku 1750“, 1838–1842, 4 t.).

Aprašė Regina Urbonienė

Nespalvota, vertikalaus formato, iliustracija, iškirpta iš Liubline (Lenkija) 1879 m. išleisto savaitraščio „Kłosy“ Nr. 729 pirmojo puslapio. Aleksandro Horvato (1831–1879) portretas. Autorius – lenkų dailininkas, grafikas, medžio raižytojas Juozapas Holevinskis (Józef Holewiński, 1848–1917).

Aleksandras Horvatas (lenk. Horwatt Aleksander) gimė 1831 m. birželio 21 d. Barbarovo dvare (Mozyriaus aps., Baltarusija), Kijevo vėliavininko Aleksandro Horvato (1796–1888) ir Klotildos Volodavičiūtės Horvatienės (1810–?) šeimoje. Baigęs Sankt Peterburgo universitetą, Radomyslio apskrityje valdė Chabno dvarą. 1857 m. buvo išrinktas Kijevo gubernijos žemietijos komiteto nariu, atstovavo centristinių pažiūrų žemvaldžių grupei, kuri pasisakė už baudžiavos panaikinimą, tačiau stengėsi išsaugoti dvarininkų interesus ir valdas. 1860–1867 m. buvo Kijevo gubernijos bajorų maršalka. Mirė 1879 m. balandžio 26 d. Kijeve.

Iškarpa su portretu rasta Aleksandro Horvato sesers Sofijos Horvataitės-Tiškevičienės (1838–1919) dienoraštyje, kurį išsaugojo jos vyriausiasis sūnus, Kretingos dvaro paveldėtojas Aleksandras Tiškevičius (1864–1945). Dienoraštį muziejus 2016 m. įsigijo iš grafų Tiškevičių Židikų ūkvedžio Bronislovo Vaitkevičiaus palikimo paveldėtojų.