Filipas van Gunstas
Estampas iš serijos, skirtos romėnų literato Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 m. prieš Kr. - 17 m. e. m.) poemai „Metamorfozės” (tarp II ir VIII m. e. a.). Leidinys su iliustracijomis pasirodė Amsterdame 1732 m. ir atspaustas Wetsteino ir Smito spaustuvėje in folio formatu. Be alegorinių frontispisų, vinječių, inicialų jame buvo įdėta net 141 įvairių autorių iliustracija. Knyga perpasakoja graikų ir romėnų mitus, o joje plėtojami įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki Julijaus Cezario apoteozės.
Europos pagrobimo siužetas yra aprašomas antroje Metamorfozių knygoje. Graikų mitologijoje Europa buvo Tiro karaliaus Agenoro duktė. Jupiteris karštai pamilo Europą, ir pasivertęs baltu jaučiu atkako prie jūros į tą vietą, kur Europa linksminosi kartu su savo palydovėmis. Ten, pasinaudojęs savo žavesiu, pasiekė, jog Europa nesibaimindama nupynė jam vainiką, juo papuošė ragus ir pati užsilipo jam ant nugaros. Tuomet Jupiteris, nešinas Europa, perplaukė jūrą ir išsilaipinęs Kretos saloje, ją sugundė.
Raižinys iliustruoja tradicinę Europos pagrobimo siužeto traktuotę. Kompozicijos centre vaizduojamas baltas jautis su gėlių vainiku ant kaklo. Ant jo nugaros grakščiai prisėdusi pusnuogė Europa. Greta - merginų palyda su gėlėmis. Viršuje, danguje - amūriukai, barstantys gėlių žiedus. Antrame tolimajame plane vaizduojama scenos atomazga, kurioje grąžančios rankas Europos draugės aprauda savo valdovę, nešamą jaučio į jūrą.
Lakšto autorius buvo puikus piešėjas ir meistras, todėl vario plokštę išraižė itin smulkiai, lengva, lanksčia linija, sumaniai panaudojo šviesotamsą kūnų apimtims bei medžiagiškumui išryškinti. Kompozicija darni, švelniai pereinančių pustonių dalinama į kelias scenos pasakojimo atkarpas.
Aprašė Ilona Mažeikienė