Marijampolės Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvės ikonų rinkinys, 1900–1901 m.
Grupę sudaro 5 ikonos. Iš kurių dvi yra tapytos ant drobės, įrėmintos medžio aptaisuose ir galimai yra ikonostaso dalys. Dar trys ikonos yra kaip drobės ant porėmių, neturinčios aptaisų. Visos ikonos yra gautos vienu metu, rastos buvusios cerkvės, dabar Šv. Vincento bažnyčios rūsiuose ją restauruojant. Ikonos buvo nutapytos cerkvės atidarymo proga, dedikuotos carui Nikolajui III-jam, prisidėjusiam prie cerkvės statybos aukso rubliais. Cerkvė pašventinta 1901 m., buvo naudojama kaip Rusijos imperijos karinio dalinio - 111-to Dono pėstininkų pulko, stovėjusio Marijampolėje maldos namai. Po Pirmojo pasaulinio karo, rusų armijai pasitraukus, Seinų vyskupas cerkvę perdavė marijonams. Šie ją 1920 m. pertvarkė į bažnyčią, jai buvo suteiktas Šv. Vincento Pauliečio titulas. Marijampolėje įsikūrus DLK Vytenio 9–ajam pėstininkų pulkui, nuo 1924 metų bažnyčia tapo įgulos maldos namais. 1935 metais Krašto apsaugos ministerija pradėjo bažnyčios remonto darbus, dailininkė Zofija Šukutytė nutapė keletą siužetinių paveikslų bažnyčiai papuošti. Manoma, kad šios ikonos iki atnaujinimo kabojo (1920 - 1934 m.) bažnyčioje kaip šventieji paveikslai, jų pavadinimai, įrašyti kirilica buvo panaikinti (nuskusti) tačiau galima perskaityti įrašų likučius. Apie 1950 m. sovietų administracija pareikalavo Vilkaviškio vyskupijai panaikinti parapiją ir pastatą atiduoti. Taip buvo sunaikintos pastato erdvės, o visi paveikslai nesaugomi. Atsitiktinai išliko šios penkios ikonos bažnyčios požemiuose
