LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Knygoje apibendrinta šiuolaikinės lietuvių literatūros padėtis. Ji suvokiama visos tarybinės literatūros raidos kontekste, o taip pat šiuolaikinės pasaulinės literatūros dėsningumų fone. Lietuvių rašytojų kūriniai analizuojami aktualiųjų estetikos, literatūros teorijos, žanrų raidos ir poetikos aspektais. Dėl to knyga, sudaryta iš atskirų autorių parašytų skyrių, daro vieningo darbo įspūdį.

Poeto B. Brazdžionio pažymėtas tekstas ir įrašai p.: 115, 117, 131 (įrašas paraštėje: abu kalba kaip vienas), 136, 139, 396, 398 (įrašas paraštėje: tai kas / klausimas), 399 (įrašas paraštėje: nieko), [400] (įrašas paraštėje: ir iš viso poema tar. liet. literatūroj), 401, 402, 403, 404 (įrašas paraštėje: romantizmo iškraipymai), 405, 406 (įrašas paraštėje: dairytis žydro kvadrato / – / romantizmas), 407, 408, 409 (įrašas paraštėje: laisvės), 410 (įrašas paraštėje: Kodėl užako? gal jas „užkišo” kometos? / klausimas / cha-cha / ? / gal sukišti), 411 (įrašas paraštėje: tolumoje ir dabar tebėra / arba tikriau partija / kažin? / tikriau: partija) , 412 (įrašas paraštėje: kaip gražiai pasakyta / manė, kad jie, o iš tikrųjų – partija, kaip ir anksčiau), 413, 414 (įrašas paraštėje: Kad tai būtų „teisybės kelias”!), 416, 417 (įrašas paraštėje: argi? kur buvo partija? Kad to nematė), 424 (įrašas paraštėje: jaun. tar. rašytojų karta dviejų polių vidury), 425 (įrašas paraštėje: įdomus palyginimas:), 426 (įrašas paraštėje: gamta lieka nusiraminimo iliuzija), 427, 446, 447, [448], 499 (įrašas paraštėje: ten buvo „mados” dalykas, o dabar - „nacionalinė patirtis” ž. 500), 504.

Rinkinio tikslas – kuo aktyviau ir betarpiškiau įsilieti į kūrybinius tarybinės lietuvių literatūros ir jos kritikos ieškojimus. Todėl straipsniuose nevengiama hipotetinio pobūdžio teiginių ir polemikos, kartu atsiliepiant į pastaraisiais metais respublikinėje ir centrinėje spaudoje vykusias diskusijas ir jas įvertinant.

Poeto B. Brazdžionio pažymėtas tekstas ir įrašai p.: 262 (įrašas paraštėje: Geresnės pradžios negali būti!), 276 (įrašas paraštėje: Kaip ir šis autorius), 277 (įrašas paraštėje: Kas, kokie).

Almanachas. Poezijos pavasaris 1983. Vilnius: Vaga, 1983 m. 263 psl. Viršeliai kieti, žalios spalvos, aptraukti celofanu. Viršelio viršutinėje dalyje baltos spalvos raidėmis atspaustas pavadinimas ir „Poezijos pavasario“ simbolis – stilizuota lakštingala. Po pavadinimu, kiek žemiau, kairėje pusėje, taip pat balta spalva atspausta „83“. Viršeliai puošti baltomis medžių šakomis su lapeliais. Nugarėlėje taip pat balta spalva atspaustas pavadinimas, metai, šventės ženklas. Lape prieš titulinį viršuje, dešiniajame kampe, juodomis raidėmis atspaustas knygos pavadinimas, po juo – „83“. Šio lapo kitoje pusėje – grafinis pievos vaizdas. Tituliniame lape juodomis raidėmis atspausdintas knygos pavadinimas, „Poezijos pavasario“ ženklas, leidykla, leidyklos ženklas, leidimo vieta ir metai. Puslapis įrėmintas plonų juodų rėmų. Tituliniame puslapyje mėlynu šratinuku įrašyta „Su meile ir pagarba Poeziją globojantiems žmonėms“ ir poeto Tomo Rudoko parašas. Šiame lape taip pat yra Donaldo Kajoko, Onės Baliukonytės, Marcelijaus Martinaičio, Vilijos Šulcaitės, Grigorijaus Kanovičiaus, Vytauto Rubavičiaus, Jono Strielkūno, Vlado Braziūno, Juozo Apučio autografai. Yra ir daugiau neįskaitomų autografų. Almanache publikuojami poetų eilėraščiai, jų portretinės nuotraukos, literatūrologų straipsniai, dailininkų darbai.

„Poezijos pavasaris“, tarptautinis poezijos festivalis, rengiamas kasmet nuo 1965 metų.

Knygoje spausdinami įvairių kartų lietuvių poetų eilėraščiai, straipsniai apie poeziją ir poetus, literatūrinės publikacijos, nauji poezijos vertimai (bulgarų, lenkų, slovakų, estų, danų ir kt.).

„Poezijos pavasaris“, tarptautinis poezijos festivalis, rengiamas kasmet nuo 1965 metų. Poezijos pavasario išvakarėse išleidžiamas lietuvių poezijos kūrinių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas.

Knygoje spausdinami įvairių kartų lietuvių poetų eilėraščiai, straipsniai apie poeziją ir poetus, literatūrinės publikacijos, nauji poezijos vertimai (ukrainiečių, rusų, belgų, šveicarų ir kt.).

Tituliniame lape yra knygos pavadinimas, iliustracija, leidyklos ženklas, leidimo vieta ir metai, lapas pažymėtas B. Brazdžionio asmeniniu spaudu.

Ričardo Pakalniškio laiškas Henrikui Nagiui, rašytas 1993 m. rugpjūčio 5 d. mašinraščiu ir tušinuku ant dviejų lapų. R. Pakalniškis rašo, kad šifruoja pasikalbėjimų su juo įrašus, rašinį gal priims „Nemunas“ ar „Metai“. Minimi rašytojai: Liūnė Sutema, Birutė Pūkelevičiūtė, Stasys Anglickis, Kazys Bradūnas, Nyka-Niliūnas, Jonas Aistis, Bernardas Brazdžionis. 

Henrikas Nagys (1920 –1996) – Lietuvos išeivijos poetas, literatūros ir meno kritikas, vertėjas. Nuo 1949 m. gyveno JAV. 

Ričardas Pakalniškis ( 1935 –1994) – Lietuvos literatūros tyrinėtojas, kritikas. Tyrinėjo Justino Marcinkevičiaus, Stasio Anglickio ir kitų lietuvių rašytojų gyvenimą bei kūrybą. 

Ričardo Pakalniškio laiškas Henrikui Nagiui, rašytas 1991 m. spalio 24 d. mašinraščiu ir tušinuku ant penkių nevienodo dydžio lapų. R. Pakalniškis siunčia literatūrinės anketos pataisas. Minimi rašytojai klasikai (V. Mykolaitis- Putinas, B. Sruoga, J. Kossu- Aleksandravičius, A. Miškinis, K. Binkis, K.Boruta, Maironis, Butkų Juzė, S. Anglickis ir kt.), išeivijos ir Lietuvoje gyvenantys  rašytojai: H. Nagys, Liūnė Sutema, B. Baltrušaitytė, A. Baltakis, H. Radauskas ir kt.

Henrikas Nagys (1920 –1996) – Lietuvos išeivijos poetas, literatūros ir meno kritikas, vertėjas. Nuo 1949 m. gyveno JAV. 

Ričardas Pakalniškis ( 1935 –1994) – Lietuvos literatūros tyrinėtojas, kritikas. Tyrinėjo Justino Marcinkevičiaus, Stasio Anglickio ir kitų lietuvių rašytojų gyvenimą bei kūrybą. 

Ričardo Pakalniškio laiškas Henrikui Nagiui, rašytas 1993 m. gruodžio 28 d. mašinraščiu ant balto popieriaus lapo. R. Pakalniškis rašo, kad jam suprantamas jo nepasitenkinimas „Egzodo“ aptarimu „Metų“ žurnale. Laiške minimi poetai: Sigitas Geda, Jonas Juškaitis, Tomas Venclova, Liūnė Sutema, literatūros kritikas Rimvydas Šilbajoris. 

Henrikas Nagys (1920 - 1996) – Lietuvos išeivijos poetas, literatūros ir meno kritikas, vertėjas. Nuo 1949 m. gyveno JAV. 

Ričardas Pakalniškis ( 1935 - 1994) – Lietuvos literatūros tyrinėtojas, kritikas. Tyrinėjo Justino Marcinkevičiaus, Stasio Anglickio ir kitų lietuvių rašytojų gyvenimą bei kūrybą. 

Ričardo Pakalniškio laiškas Henrikui Nagiui, rašytas mašinraščiu ant dviejų baltų lapų 1991 m. lapkričio 11 d. Laiške aptaria H. Nagio pasisakymą „Literatūroje ir mene“ apie lietuvių poetus. Laiške minimi poetai: Antanas Miškinis, Stasys Anglickis, Jonas Aistis, Vladas Braziūnas, Henrikas Radauskas, Tomas Venclova, Jonas Juškaitis. 

Henrikas Nagys (1920 –1996) – Lietuvos išeivijos poetas, literatūros ir meno kritikas, vertėjas. Nuo 1949 m. gyveno JAV. 

Ričardas Pakalniškis ( 1935 –1994) – Lietuvos literatūros tyrinėtojas, kritikas. Tyrinėjo Justino Marcinkevičiaus, Stasio Anglickio ir kitų lietuvių rašytojų gyvenimą bei kūrybą. 

Ričardo Pakalniškio laiškas Henrikui Nagiui, rašytas 1992 m. kovo 24 d. mašinraščiu ant dviejų baltų popieriaus lapų. Rašoma, kad Liudvikas Jakimavičius išsiuntė jam žurnalą „Metai“ su jo interviu. Trumpinant straipsnį, dingo pastraipa apie Antaną Mackų ir Liūnę Sutemą. Toliau laiške minimi literatūros tyrinėtojai ir poetai: Merūnas Gervė, Vytautas Ambrazas, Aurelija Paulauskienė- Ignatonytė, prof. Jonas Girnius, Liūnė Sutema. 

Henrikas Nagys (1920 –1996) – Lietuvos išeivijos poetas, literatūros ir meno kritikas, vertėjas. Nuo 1949 m. gyveno JAV. 

Ričardas Pakalniškis ( 1935 –1994) – Lietuvos literatūros tyrinėtojas, kritikas. Tyrinėjo Justino Marcinkevičiaus, Stasio Anglickio ir kitų lietuvių rašytojų gyvenimą bei kūrybą.