Kunigaikščio Bogdano Oginskio Rietavo dvaro sodininkas Bronius Saponka rūmų oranžerijoje
Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė fotografija. Fotografijos kraštai lygūs, kampeliai nuapvalinti. Nufotografuotas aukštoje įstiklintoje patalpoje tarp didelių augalų vazonų stovintis vyras. Tai Kunigaikščio Bogdano Oginskio Rietavo dvaro ilgametis sodininkas Bronius Saponka rūmų oranžerijojos palminiame skyriuje.
Bronius Saponka, Liudviko gimė 1862m. Zlotine ??? ( gal Žlobinas (brus. Жлобін, rus. Жлобин, lenk. Żłobin)
Buvo baigęs Vilniaus sodininkystės mokyklą. Kadangi buvo labai gabus kunigaikštis B. Oginskis išsiuntė į užsienį mokytis. B. Saponka praktikavosi Vokietijoje, Lenkijoje, Olandijoje, mokėjo lenkų, rusų, vokiečių kalbas.
Rietavo dvare B. Saponkai buvo pavesta tvarkyti visą oranžerijų, šiltnamių, gėlynų, parko, daržų ir sodo ūkį. Jam talkindavo apie 20 darbininkų.
B. Saponkai puikiai sekėsi tvarkytis. Jis sakydavo:” Augalai tik tam atskleidžia savo paslaptis, kas juos tikrai myli”. Tai geriausiai iliusruotų liudininkų prisiminimai pateikti knygoje “Rietavo apylinkės”, skyriuje “Oginskių oranžerijos ir šiltnamiai” (žr. ”Literatūra ir šaltinai” 1), kuriame vien iš pateikto augalų sąrašo sužinome kokia gausi retų, šilumą mėgstančių augalų kolekcija buvo auginama ir prižiūrim Rietavo dvare. Tai palmės, kamelijos, oleandrai, orchidėjos, azalijos, mimozos, šiltnamiuose augintos vynuogės, fygos, persikai, abrikosai, melionai. Šv. Kalėdoms visada būdavo šampinjonų.
Apie vėlyvesnio laikotarpio sodininko B. Saponko darbus sužinome iš Dr. J. Klimavičiūtės parengto straipsnio”Rietavo dvaro oranžerijos likimas XX a.” (žr. ”Literatūra ir šaltinai” 2).
1909 m. Mirus kunigaikščiui Bogdanui Oginskiui, Rietavo dvaro padėtis pablogėjo, be to, dvaras smarkiai nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą. Nepriklausomos Lietuvos metais rūmai buvo visiškai apleisti, parduoti iš varžytinių ir netrukus, apie 1927 m. nugriauti. Tačiau oranžerija dar gyvavo apie dešimt metų. Jos sunykimą pristabdė tai, kad 1924 m. Rietavo oranžerija, įvertinus joje sukauptų augalų kolekcijos mokslinę reikšmę atiteko besikuriančiam Lietuvos universitetui. Tačiau į Kaune besikuriantį universiteto botanikos sodą, nesant tinkamų šiltnamių, augalų iš Rietavo, ypač palminių, pergabenti iš karto nebuvo galimybės. Buvo nutarta pasirūpinti, kad augalai išliktų Rietavo oranžerijoje. Jai prižiūrėti buvo nusamdytas dar nuo 1902 m. dvare tarnavęs sodininkas B. Saponka., kuriam atlyginimas buvo mokamas iš universiteto Matematikos- gamtos falulteto asignavimų. Oranžerija Rietave buvo išlaikyta iki 1937 m. lapkričio 15 d.
Visą tą laiką B. Saponka būdamas tikras savo srities specialistas, nuoširdžiai atsidavęs savo darbui rūpinosi augalais.
Bronius Saponka buvo ir gausios šeimos tėvas. Pirmoje santuokoje turėjo tris vaikus, o II–oje – septynis.
1941 – 1945 m. B. Saponka gyveno, Plungėje. Vėliau, bijodamas represijų pasitraukė į Lenkiją. Ilgą laiką Kaune likusi gyventi jo šeima neturėjo jokių žinių apie jį. Apie 1955 m. per Raudonąjo kryžiaus organizaciją surado jį sūnus. Bronius Saponka grįžo į Lietuvą. Mirė – 1961 05 06 m. Kaune.
