LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Fotoreprodukcija iš Romano Vilčinsko-Vilko marinistinio archyvo.

Perfotografuota nuotrauka iš periodinio leidinio. Šiek tiek banguotame jūros paviršiuje matyti iškilę garlaivio korpuso įrangos fragmentai: dalis baltos spalvos bako falšborto, bako kapas (įėjimas į vidaus patalpas), du ventiliatoriai, tamsios spalvos grotstiebis su forštagu ir vantais. Toliau dešinėje – vairinės kairioji pusė. Ant jos stogo – du ventiliatoriai, šturvalas, gelbėjimo valties laikikliai aukštas cilindro formos tamsios spalvos dūmtraukis su trimis šviesios spalvos juostelėmis ir apskritimu šone. Už antstato matosi grotstiebis su vantais. Laivas stovi nugrimzdęs ant dugno, pakrypęs į dešiniąją pusę. Po nuotrauka – teksto fragmentas.

1938 m. pradžioje laivą, priklausiusį daugeliui savininkų, nusipirko transporto bendrovė „Sandėlis“ ir pavadino jį „Neringa“. Per pirmąją kelionę iš Antverpeno į Klaipėdą laivas gabeno druskos krovinį ir pakliuvo į audrą. Jaunas kapitonas A. K. Bertinis pirmą kartą savarankiškai vedė laivą ir net apytiksliai negalėjo nustatyti jo buvimo vietos. 1938 m. vasario 28 naktį „Neringa“ užplaukė ant seklumos netoli Klaipėdos. Kapitoną Jūrų teismas pripažino kaltu ir nuteisė vienus metus kalėti. Laivas nebuvo išgelbėtas. 

Forma: horizontalus stačiakampis užapvalintais kraštais.

Aversas: pavaizduotas ledlaužis dešiniu bortu baltos spalvos emalio fone. Mėlynos spalvos emalio juostoje ties briauna užrašas: „ЛЕДОКОЛ ЕРМАК • // • 1899 •“ (liet. ledlaužis „Jermakas“, 1899 m.). Kraštuose juostoje admiraliteto tipo inkaras juodos spalvos emalio fone.

Reversas: lygus paviršius su tankiai išdėstytais iškilaus reljefo fragmentais. Viršuje priesago įspausta ženklelio kaina „15 К (liet. 15 kapeikų), apačioje – ženklelį gaminusios įmonės logotipas. Priesagas: horizontalus 10 mm ilgio žiogelis.

1899–1963 m. Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos Baltijos jūros laivynuose tarnavęs garu varomas ledlaužis, pavadintas XVI a. kazokų atamano Sibiro užkariautojo Jermako Timofejevičiaus vardu. Pirmasis Arkties klasės ledlaužis, galėjo prasilaužti pro 2 m storio ledą. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais lydėjo karinių laivų konvojus. Laivas dalyvavo keliose pažintinėse mokslinėse ekspedicijose Arkties vandenyne.
Žymiam laivavedžiui, okeanografui ir inžinieriui konstruktoriui viceadmirolaui Stepanui Makarovui (1849–1904 m.) reikėjo nemažai atkaklumo, kantrybės ir sumanumo, kad iš valstybės iždo gautų pinigų naujam ledlaužiui statyti. Pagaliau 1897 metais ledlaužio projektas įveikė biurokratizmo ledų užtvaras. Anglijoje, Niukaslio įmonėje „Armstrong Whitworth“, caro vyriausybė užsisakė Makarovo suprojektuotą ledlaužį. Sausame doke buvo statomas 105 metrų ilgio, 22 metrų pločio ir 9 metrų aukščio laivas. Nė vienas ledlaužis pasaulyje neprilygo jam nei dydžiu, nei garo mašinos galingumu. Makarovas buvo kariškis, gal todėl ir jo ledlaužis panėšėjo į karinį šarvuotį. Beje, ledlaužį tikrai buvo galima pavadinti šarvuočiu, tik jo šarvai buvo pritaikyti kovoti ne su priešo laivais, o su poliariniais ledais. Gelmėje, kur sukdavosi trys „Jermako“ sraigtai, kunkuliuodavo vandens verpetai, o priešingame laivo gale nuožulnus forštevenis čiuoždavo, lipdavo ant dviejų metrų storio ledo, kol tas, neišlaikęs spaudimo, lūždavo.
Senesnių ledlaužių jūrininkai, apžiūrėję „Jermaką“, žavėjosi jo buitiniais patogumais. Ledlaužyje, kaip kokiame keleiviniame laineryje, buvo plaukiojimo baseinas, sporto salė, net suomiška pirtis. Kajutės vienvietės. Septynis antstato aukštus jungė greitaeigis liftas. Iš mašinų skyriaus į šturmano tiltelį buvo galima patekti per kelias sekundes.

Forma: horizontalus stačiakampis užapvalintais kraštais.

Aversas: pavaizduotas ledlaužis kairiu bortu baltos spalvos emalio fone. Mėlynos spalvos emalio juostoje ties briauna užrašas: „ЛЕДОКОЛ А. СИБИРЯКОВ • // • 1908 •“ (liet. ledlaužis „A. Sibiriakovas“, 1908 m.). Kraštuose juostoje admiraliteto tipo inkaras juodos spalvos emalio fone.

Reversas: lygus paviršius su tankiai išdėstytais iškilaus reljefo fragmentais. Viršuje priesago įspausta ženklelio kaina „15 К“ (liet. 15 kapeikų), apačioje – ženklelį gaminusios įmonės logotipas. Priesagas: horizontalus 10 mm ilgio žiogelis.

„Aleksandras Sibiriakovas“ – 1909–1942 m. Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos garinis ledlaužis, pirmasis laivas per vieną navigacinį sezoną praplaukęs Šiaurės jūrų kelią. Nuskandintas per Antrąjį pasaulinį karą kovoje su vokiečių kreiseriu „Admiral Speer“.  
1932 m. liepos 28 dieną ledlaužis „A. Sibiriakovas“, vadovaujamas kapitono Voronino, išplaukė iš Archangelsko. Per tris dienas ledlaužis įveikė Barenco jūrą ir pasiekė Naująją Žemę. Diksono saloje pasipildęs anglių atsargas, „A. Sibiriakovas“ apiplaukė Šiaurės Žemę ir pasiekė platumas, kur laivai dar niekada nebuvo lankęsi. Ledlaužį Laptevų jūra pasitiko atšiauriai. Ledų vis tirštėjo, kol galiausiai ledlaužis įstrigo, nors 2 400 AG garo mašina dirbo visu pajėgumu. Pagaliau atėjo džiaugsminga diena – spalio 1-oji. „A. Sibiriakovas“ įplaukė į atvirus Beringo sąsiaurio vandenis. Šiaurės jūrų kelias pirmą kartą istorijoje buvo įveiktas per vieną navigacijos sezoną. Ilgametė jūrininkų svajonė buvo įgyvendinta.

Forma – stačiakampis.

Averse pavaizduota žvejybinė plaukiojamoji bazė. Viršuje kairėje – iškilaus reljefo penkiakampė žvaigždė su raudonos spalvos emalio užpildu. Laivo fone mėlynos spalvos emalio užpildas. Ties viršutine briauna įspaustas užrašas „ФЛОТ СССР“ (liet. TSRS laivynas) su raudonos spalvos emalio užpildu. Ties apatine briauna įspaustas užrašas „ПЛАВУЧИЙ ЗАВОД“ (liet. plaukiojanti gamykla) su juodos spalvos emalio užpildu.

Reverse lygus paviršius, viduryje iškilus spaustukas priesagui. Dešiniau – iškilaus reljefo užrašas „Ц 20 К“ (liet. kaina – 20 kapeikų). Kairiau – gamyklos ženklas su „CM“ inicialais. 

Serija – „TSRS laivynas“.

Plaukiojamosios žuvų apdorojimo bazės (rus. Рыбоконсервная плавучая база) XX a. atsiradęs laivo tipas, TSRS pradėjus rengti ekspedicinę žvejybą Atlanto ir Ramiajame vandenynuose. Didelis laivas aptarnaudavo žvejybinių laivų flotilę vandenyno ar jūros regione. Priimdavo žuvį šaldymui ir apdorojimui (konservų, žuvų miltų ir taukų gamybai), aprūpindavo tralerius ir seinerius žvejybos priemonėmis, maisto ir kuro atsargomis. Bazėse veikdavo ligoninė, parduotuvė, kirpykla, kultūros klubas, pirtis su baseinu, treniruoklių salė ir pan.
LTSR Klaipėdos žvejybos uoste švartuodavosi plaukiojamosios bazės „Tarybų Lietuva“, „Žvejo šlovė“, „Kovinė šlovė“, „Pabaltijys“ ir kitos.

Forma – stačiakampis.

Averse pavaizduota žvejybinė plaukiojamoji bazė. Viršuje kairėje – iškilaus reljefo penkiakampė žvaigždė su raudonos spalvos emalio užpildu. Laivo fone – baltos spalvos emalio užpildas. Ties viršutine briauna įspaustas užrašas „ФЛОТ СССР“ (liet. TSRS laivynas) su raudonos spalvos emalio užpildu. Ties apatine briauna įspaustas užrašas „ПЛАВУЧИЙ ЗАВОД“ (liet. plaukiojanti gamykla) su juodos spalvos emalio užpildu.

Reverse lygus paviršius su priesagu. Dešiniau – iškilaus reljefo užrašas „Ц 20 К“ (liet. kaina – 20 kapeikų). Kairiau – gamyklos ženklas su „CM“ santrumpa. 

Serija – „TSRS laivynas“.

Plaukiojamosios žuvų apdorojimo bazės (rus. Рыбоконсервная плавучая база) XX a. atsiradęs laivo tipas, TSRS pradėjus rengti ekspedicinę žvejybą Atlanto ir Ramiajame vandenynuose. Plaukiojamosios bazės aptarnaudavo žvejybos rajonuose dirbančius laivus. Priimdavo žuvį šaldymui ir perdirbimui (konservų, žuvų miltų ir taukų gamybai), aprūpindavo tralerius ir seinerius žvejybos priemonėmis, maisto ir kuro atsargomis. Bazėse veikdavo ligoninė, parduotuvė, kirpykla, kultūros klubas, pirtis su baseinu, treniruoklių salė ir pan.
LTSR Klaipėdos žvejybos uoste švartuodavosi plaukiojamosios bazės „Tarybų Lietuva“, „Žvejo šlovė“, „Kovinė šlovė“, „Pabaltijys“ ir kitos.