LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Portretas priklauso dailininko Mejerio Mirono Kodkino (1887–1940) teptukui. Žymų lietuvių visuomenės veikėją, tautos patriarchą, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktorių, mokslininką ir gydytoją Joną Basanavičių (1851–1927) Vaižgantas pažinojo asmeniškai. Juos jungė bendri interesai, lietuvybės puoselėjimas bei didžiausia abiejų svajonė – Lietuvos nepriklausomybė. Iš šių namų (kuriuose ir šiandieną kabo dr. J. Basanavičiaus portretas) Kaune 1927 metais vasario mėnesį Vaižgantas vyko į Jono Basanavičiaus laidotuves Vilniuje. Apie šį įvykį yra vaizdingai pasakojęs savo laiškuose Petrui Klimui (Kn.: Vaižgantas. Laiškai Klimams. Vilnius. 1998)
J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

Portrete kunigaikštis Medininkų žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis (1536-1609) pavaizduotas iki pusės, veidu į priekį. Pečius gaubia raudona palerina, ant galvos - maža prigludusi kepuraitė pijusė. Ant krūtinė kabo viena iš vyskupų insignijų - kryžius (pektoralas).

Paveikslo apačioje lotynų kalba užrašas: „I. Dux Giedroje Epus Samogitien Eg enorum Pater Heresis extirpator, Pauperion conviunodore Sanctitatis Ano 1609 Celum petiit“

Paveiksle pavaizduotas žymus lietuvių visuomenės veikėjas, tautos patriarchas, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktorius, mokslininkas ir gydytojas Jonas Basanavičius (1851–1927)

Su autoriaus parašu apatiniame dešiniame kampe