LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM Laišką politinis kalinys Ignas Urbaitis parašė į Šiaulius žmonai Elenai Urbaitienei, kuomet kalėjo Čiusovajos lageryje, Molotovo sr. Dėkoja už gautus laikraščius, jautriai prisimena paskutinį susitikimą su žmona, vaikais. Laišką užbaigia žodžiais: „Gyvenimą reikia pereiti, lyg styga bedugnę, gražiai, apdairiai ir veržliai“. Laiškas parašytas pieštuku, 2 lapai.
Laišką politinis kalinys Ignas Urbaitis parašė į Šiaulius žmonai Elenai Urbaitienei, kuomet kalėjo Čiusovajos lageryje, Molotovo sr. Laiške I. Urbaitis rašo, kad stengiasi kuo daugiau vaikščioti, nors dažnai tam nėra vietos. Dažnai tai tik ėjimas vietoje, tačiau jį nuramina, paguodžia, nes gulėjimas – kančia. Laiškas parašytas violetiniu rašalu, 2 lapai.
Laišką politinis kalinys Ignas Urbaitis parašė į Šiaulius žmonai Elenai Urbaitienei, kuomet kalėjo Čiusovajos lageryje, Molotovo sr. Laiške I. Urbaitis rašo, kad gavo siuntinius su maisto produktais, tačiau sunkesnis jam dvasinis badas, kai ilgai negauna laiškų, laikraščių. Rašo apie sapnus, vizijas, kuriuose dažnai mato savo žmoną. Rašo, kad dabar jo gyvenimas yra tarsi kino filmas, kurį žiūri kino salėje. Laiškas parašytas pieštuku, 2 lapai.
Laišką politinis kalinys Ignas Urbaitis parašė į Lietuvą rašytojui Antanui Žukauskui-Vienuoliui 1947 m., kuomet kalėjo Čiusovajos lageryje, Molotovo sr. Laiške I. Urbaitis prisimena jo „Kaukazo legendas“, kuriomis labai žavėjosi. Su ironija rašo, kad pakviestų į Šiaurės Uralą patirti „naujų įspūdžių“. Apie savo dabartinio gyvenimo realybę I. Urbaitis nerašo, palieka tai rašytojo meninei vaizduotei, taip pat prašo atsiųsti naujų kūrinių. Laiškas parašytas pieštuku, 2 lapai.
Laišką politinis kalinys Ignas Urbaitis parašė į Šiaulius žmonai Elenai Urbaitienei, kuomet kalėjo Čiusovajos lageryje, Molotovo sr. I. Urbaitis dėkoja už atsiųstus siuntinius, kurie lageryje labai praverčia. I. Urbaitis pergyvena, kad žmona gyvena tik dėl jo ir vaikų, kad ji neturi savo asmeninio gyvenimo. Laiškas parašytas violetiniu rašalu, 1 lapas.
Laišką politinis kalinys Ignas Urbaitis parašė į Šiaulius sūnui Liudvikui Urbaičiui, kuomet kalėjo Čiusovajos lageryje, Molotovo sr. I. Urbaitis sūnų švelniai vadina „Liuduku“, „Lele“, domisi, kaip jam sekasi mokytis. Pabrėžia, kad laišką parašė gerame popieriuje ir išsiuntė gerame voke, tuo parodydamas sūnui pagarbą. Jo pabaigoje uždavė dešimt klausimų, į kuriuos I. Urbaitis prašo sūnų atsakyti kitame laiške. Laiškas parašytas pieštuku, 1 lapas.
Laišką politinis kalinys Ignas Urbaitis parašė į Šiaulius žmonai Elenai Urbaitienei, kuomet kalėjo Čiusovajos lageryje, Molotovo sr. Rašo, kad sveiksta po skorbuto ligos, nes taisytis padeda ir gaunami iš namų siuntiniai su maisto produktais. Gavęs siuntinius, I. Urbaitis jaučiasi lyg artimieji jam perpiltų savo kraują. Taip pat prašo, kad dažniau jam parašytų vaikai. Laiškas parašytas violetiniu rašalu, 2 lapai.
Laišką politinis kalinys Ignas Urbaitis parašė į Šiaulius sūnui Algirdui Urbaičiui, kuomet kalėjo Čiusovajos lageryje, Molotovo sr. Laiške I. Urbaitis prisimena, kad jau prabėgo trys metai, kai jis paskutinį kartą matė artimuosius prie Šiaulių kalėjimo mūrų. Prašo, kad sūnus dažniau rašytų, nes laiškai jam padeda išgyventi. Laiškas parašytas pieštuku, 2 lapai.
Laišką politinis kalinys Ignas Urbaitis parašė į Šiaulius žmonai Elenai, kuomet kalėjo Čiusovajos lageryje, Molotovo sr. I. Urbaitis rūpinasi žmonos sveikata, klausia, kaip gyja ranka. Rašo, jei galėtų, atiduotų jai savo ranką. Primena, kai į lagerį siunčiamas siuntinys, būtina nurodyti atgalinį adresą, nes kitaip jo I. Urbaitis negaus. Laiškas parašytas violetiniu rašalu, 1 lapas.
Laišką politinis kalinys Ignas Urbaitis parašė į Šiaulius žmonai Elenai Urbaitienei, kuomet kalėjo Čiusovajos lageryje, Molotovo sr. I. Urbaitis su sarkazmu aprašo, kaip laisvalaikiu jis „medžioja“ – gaudo ir naikina blakes bei utėles, kurių daugybė aplinkui. Kitokio laisvalaikio užsiėmimo jis neturi. Prašo žmonos nebesiųsti siuntinių, nes dabar jis jų gauna iš draugų ir pažįstamų. Laiškas parašytas rusų k. violetiniu rašalu, 2 lapai.
Laišką politinis kalinys Ignas Urbaitis parašė į Šiaulius žmonai Elenai Urbaitienei, kuomet kalėjo Čiusovajos lageryje, Molotovo sr. I. Urbaitis rašo, kad žemiškajame gyvenime žmogus turi įvairių pramogų, kad ir paukštelių čiulbėjimą, o lageryje jis ir to džiaugsmo negali patirti, nebent tik naktimis gali pasiklausyti barako kampuose čirškiančių svirplių. I. Urbaitis samprotauja apie gyvenimo prasmę, nelengvą žmonos dalią. Laiškas parašytas violetiniu rašalu, 2 lapai.
Laišką politinis kalinys Ignas Urbaitis parašė į Šiaulius žmonai Elenai Urbaitienei, kuomet kalėjo Taišeto lageryje, Irkutsko sr. I. Urbaitis jautriai rašo, kad dėl praleisto ilgo laiko nelaisvėje, žmona dabar jo gal jau ir nebepažintų. I. Urbaičiui dabar yra likęs tik vienas džiaugsmas – prisiminti, mąstyti, įsivaizduoti. Jis rašo, kaip mintimis dažnai grįžta į gimtinę, mato ten žmoną, vaikus, prašo dažniau jam rašyti, perduoda linkėjimus vaikams ir visiems pažįstamiems. Laiškas parašytas juodu rašalu nedideliame lapelyje.
 |  |  |  |