Moters portretas, XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš.
Moters portretas fotoateljė.
Moters portretas fotoateljė.
Kūdikio portretas fotoateljė.
Užstalėje stovi Biržų gimnazijos direktorius Antanas Juška. Pirmoje eilėje iš kairės trečia – Lėja Šapiraitė-Lekienė (vokiečių kalbos mokytoja Vilniuje). Viršuje iš kairės pirmas – Antanas Šeškevičius (kunigas. Dirbo ir Biržuose). Antroje stalo pusėje iš dešinės pirma – Jadvyga Šušytė-Pančkauskienė.
„Šlipsių“ šventė buvo labiausiai laukiama gimnazistų šventė, linksmybių ir laisvės diena. Tą dieną buvo galima išsinerti iš "gimnazistiško kailio", rengtis ir elgtis taip kaip nori. Gimnazistai ryšėjo kaklaraiščius ir peteliškes, dėvėjo kostiumus ir katiliukus, o merginos dažniausiai puošėsi balinėmis suknelėmis ir skrybėlėmis, vaidino to meto populiarius personažus (nuotraukoje - už stalo trečia iš dešinės sėdi B. Morozaitė, vaizduojanti Marlen Ditrich).
Sėdi Biržų miesto savanorių ugniagesių draugijos vadovas vaistininkas Aleksandras Puodžiūnas su žmona Erna. Antroje eilėje iš dešinės trečias stovi J. Variakojis. Antroje eilėje iš kairės ketvirtas – Voldemaras Zalitas. Vaistininkas, visuomenės veikėjas Aleksandras Puodžiūnas (1888 Legailių k. Biržų raj.–1940 Biržuose. Palaidotas evangelikų reformatų kapinėse) 1926 m. tapo Biržų miesto savanorių ugniagesių draugijos vadovu. Jo pastangomis gaisrinėje buvo išmūrytas antras aukštas ir įrengta salė. Vėliau šioje salėje buvo įrengtas kinas. Suorganizavo gaisrininkų dūdų orkestrą ir rengė gaisrinės salėje ir Biržų piliakalnyje gegužines, šokių vakarus, vaidinimus, paskaitas. Surinktos lėšos panaudotos ugniagesybai modernizuoti. Ragino steigti vietines ugniagesių savanorių draugijas. Už šią veiklą buvo apdovanotas Lietuvos, Latvijos ir Estijos ugniagesybos ordinais. Žmona su vaikais 1944 m. pasitraukė į Vakarus.
Lietuvos evangelikų krikščionių draugijos 25–ių metų sukaktuvių dalyviai prie maldos namų Basanavičiaus g. 21. Viršutinėje eilėje iš kairės, prie langinės – Mykolas Kvedaravičius (bažnyčios komiteto pirmininkas), sėdi iš kairės antra Olga Stakionienė.
Biržų krašte Evangelikų Krikščionių bendruomenė įsikūrė XIX a. pabaigoje. Tai protestantų religinė bendruomenė, pripažįstanti suaugusiųjų krikštą (remdamasi sąmoningu tikėjimo išpažinimu), skelbianti, kad išganyti bus ne tik Dievo išrinktieji, bet ir visi tikintys evangelijomis. Bendruomenės įsikūrimo pradžioje pamaldos V. Tučo rūpesčiu vykdavo Vinkšninių, Iškonių, Satkūnų, Griaužių kaimuose, nuo 1905 m. ir Biržuose, išnuomotoje patalpoje. Nedidelė bendruomenė pasivadino „Sanariai Evangeliškos Krikščioniškos Draugystės“. 1912 m., mirus vienam aktyviausių narių M. Gelažnykui, bendruomenė iširo. Naujos Evangelikų Krikščionių bendruomenės įkūrėju buvo Petras Viederis, atvykęs iš JAV. Pamaldos vyko nusipirktame name Tilto (dabartinėje Basanavičiaus)gatvėje. Biržų bendruomenė priklausė Rusijos Evangelikų Krikščionių bendruomenių sąjungai. 1923 m. bendruomenė užregistruota "Biržų Evangelikų Krikščionių Draugijos" pavadinimu. Pamaldos vyko Biržuose, Basanavičiaus gatvėje 21. Nuo 1930 m. draugija gavo teisę vesti santuokų, gimimo, mirimo metrikų knygas. 1944 m. sudegus maldos namams, tikintieji susirinkdavo Obelaukių kaime. 1967–1975 m. bendruomenė meldėsi Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje, o vėliau – pas privačius asmenis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Biržų krikščionių evangelikų bendruomenė įsikūrė buvusioje pravoslavų cerkvėje.