LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Nespalvota, vertikalaus horizontalaus formato, grupinė nuotrauka. Grafų Tiškevičių, kunigaikščių Oginskių ir kitų artimųjų grupinis portretas Palangos dvaro senųjų rūmų verandoje, darytas XIX a. pab. – XX a. pr. palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės (1865–1924). I eilėje iš kairės į dešinę: 1) Vilniaus verslininkas Antanas Tiškevičius (1866–1920), 3) jo motina Sofija Horvataitė-Tiškevičienė (1837–1919); verandoje kairėje prie kolonos į baliustradą pasirėmusi – sesuo Marija Tiškevičiūtė (1871–1943). Į dešinę nuo jos stovi kunigaikščiai Oginskiai.

Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinyje saugomos nuotraukos Nr. KM-IF6912 kopija.

Nespalvota, vertikalaus formato, grupinė nuotrauka. Palangos grafų Antaninos Sofijos ir Felikso Vincento Tiškevičių su kūdikiu grupinis portretas Palangos dvaro rūmų vestibiulyje.

Feliksas Vincentas Tiškevičius (1869–1932), grafas, Lelivos herbo bajoras, jauniausias Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) ir Sofijos Horvataitės (1837–1919) sūnus, Rusijos imperijos kariuomenės atsargos karininkas, Palangos dvarininkas, naujosios Tiškevičių rezidencijos ir parko prie Birutės kalno įkūrėjas, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fundatorius, Palangos gimnazijos rėmėjas, kolekcininkas. 1893-08-15 Lvuveke (Lenkija) vedė Antaniną Sofiją Loncką (1870–1953), Prūsijos karalystės Poznanės didžiosios kunigaikštystės politinio ir visuomenės veikėjo, Posadovo dvarininko, Kožboko herbo bajoro Vladislovo Tomo Juozapo Lonckio (1821–1908) ir Antaninos Skuževskos (1832–1905) dukrą. Susilaukė 10 vaikų: sūnų – Juozapo (1893–1893), Jonušo Marijos (1900–1987), Felikso (1905–1970), Stanislovo Marijos (1907–1974), Alfredo (1903–2008), dukterų – Marijos Teresės (1894–1935), Sofijos (1896–1945), Marijos Kristinos (1897–1932), Alinos (1899–1944) ir Antaninos (1903–1921).

Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinyje saugomos nuotraukos Nr. KM-IF6901 kopija.

Trys Rusijos imperijos sienos sargybiniai, nufotografuoti kieme. Nuotrauka paklijuota ant balto kartono suapvalintais kampais. Fotokortelę rėmina ant kartono atspausta ištisinė linija. Nugarėlėje atspaustas violetinės spalvos fotografo spaudas: „ZAKŁAD / ARTYSTYCZNO-FOTOGRAFICZNY / PAULINY MONGIRD / w POŁĄDZE (Kurlandja)“. Paprastu pieštuku įrašyta „Vandu“.

Skaidrė, stiklo, nepalvota. Vaizdas horizontalus. Nufotografuotos smėlio kopos Palangos pajūryje už Olando kepurės. Tolumoje kairėje matosi pušynas ir vėjo malūnas, dešinėje – sunkiai įžiūrimi pastatai, vila „Jūrapilis“ („Komoda“) ir šaltųjų maudyklių pastatas. Viršuje priklijuota popieriaus juostelė su juodu atspausdintu užrašu: „POMOC SZKOLNA“ SPÓŁKA Z OGR. ODP. / Warszawa, Krak.-Przedm. 38, Tel. 191-32.“ Apačioje priklijuota popieriaus juostelė su atspausdintu violetiniu tekstu „6897. Połąga. Wydmy za „Holenderską Chapką“ (kopos už Olando kepurės). Kitoje pusėje matomas ant negatyvo ranka įrašytas užrašas „Wydmy za Holenderską Chapką w r 191[2?]“. Stiklo pakraščiai 5mm aplikuoti juodo popieriaus juostelėmis.

Pagaminta Varšuvoje, 1920–1939 m. Krokuvos priemiesčio g. 38 veikusiose „Pagalba mokyklai“ dirbtuvėse, kur buvo gaminamas projekcinis aparatas „Polon“ ir jam skirtos stiklinės fotoplokštelės su viso pasaulio miestų, kultūros ir istorinių paminklų bei gamtos vaizdais.

Skaidrę Lietuvos mokslininkas, akademikas, visuomenės veikėjas, vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjų Antanas Buračas gavo apie 1988–1989 m. iš garbaus amžiaus vilnietės, jį paveldėjusios iš vilniečio Adomo Pilsudskio (g. 1869 m. rugsėjo 25 d. Zalave, Švenčionių r. – † 1935 m. gruodžio 16 d. Varšuvoje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse), Juzefo Pilsudskio (1867–1935) brolio.

Skaidrė, stiklo, nepalvota. Vaizdas horizontalus. Nufotografuotos smėlio kopos Palangos pajūryje. Kiek kairiau ant kopos, pasisukusi į kairę stovi moteris. Apačioje priklijuota popieriaus juostelė su atspausdintu violetiniu tekstu „9638. Krajobraz wydmowy z okolic Połągi“ (Kopų kraštovaizdis Palangos apylinkėse). Nugarinėje pusėje matomas ant negatyvo buvęs spausdintas užrašas „Krajobraz wydmowy z okolic Połągi, znamienny dla południowych wybrezeży Bałtyku.“ (Kopų kraštovaizdis Palangos apylinkėse, garsus pietinėse Baltijos pakrantėse). Apačioje ranka įrašytas numeris „9638“. Padidinus vaizdą, matome, kad iš kitos pusės persispaudžia tekstas, vadinasi stiklo pozityvas atspaustas ne iš originalaus negatyvo, o iš 1914 m. gegužės 30 d. savaitraščio „Ziemia“ p. 345 buvusios nuotraukos. Stiklo pakraščiai 5 mm aplikuoti juodo popieriaus juostelėmis.

Pagaminta Varšuvoje, 1920–1939 m. Krokuvos priemiesčio g. 38 veikusiose „Pagalba mokyklai“ dirbtuvėse, kur buvo gaminamas projekcinis aparatas „Polon“ ir jam skirtos stiklinės fotoplokštelės su viso pasaulio miestų, kultūros ir istorinių paminklų bei gamtos vaizdais.

Skaidrę Lietuvos mokslininkas, akademikas, visuomenės veikėjas, vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjų Antanas Buračas gavo apie 1988–1989 m. iš garbaus amžiaus vilnietės, jį paveldėjusios iš vilniečio Adomo Pilsudskio (g. 1869 m. rugsėjo 25 d. Zalave, Švenčionių r. – † 1935 m. gruodžio 16 d. Varšuvoje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse), Juzefo Pilsudskio (1867–1935) brolio.

Nespalvotas atvirukas, atspaustas iš fotografijos.

Averse – Kretingos grafų Tiškevičių dvaro parko liepų alėja ir į dešinę nuo jos esantys gėlynai su fontanu. Po vaizdu – plati balta paraštė, kurioje raudonais poligrafiniais dažais pateikta antraštė: „KRETYNGA. - Aleja lipowa.“

Reversą į įrašo ir adreso grafas pusiau dalina skersinė ištisinė linija. Dešinėje adreso vietą žymi 4 taškinės ir 2 pastorintos ištisinės išilginės linijos. Spausdinti įrašai: įrašo grafos viršuje: „Union postale universelle Russie. / Открытое письмо. / POCZTÓWKA.“; kairiajame pakraštyje: „Репродукція воспрещена“; adreso grafos dešiniajame pakraštyje: „Atelier P. Mongird.“

Ranka rašyti įrašai: įrašo grafoje: „19 19/III-14. Seminarija // Miels Broliuk! / Nors nepertoli viens nuo / antro gyvenomę, vienok labai / mažai ar net nei kiek netenka / matytis, nors mudu artimi / giminystės ryšiai vieniją. / Norėčiau su Tavimi  pasikal- / bet apie šiokius tokius daly- / kelius. Dėlto prašau, kad / apsilankytumi pas mane atei- / nantį subatos vakarą 6 valandoje / (22 kovo). Lauksiu. Kad ateisi / tada daugiaus teks pasikalbet. / Dabar sudievu. Tavo Aukl. / JRuibys“; adreso grafoje: „Jo Malonybei / P. P. Viskontui / Зеленая Гора / Курсы „Saule“ / Здесь“. Virš adreso grafos priklijuoti du Rusijos imperijos pašto ženklai: kairėje pusėje – raudonos spalvos, 1 kapeikos vertės, su caro Petro I portretiniu atvaizdu; dešinėje – žalios spalvos, 2 kapeikų vertės, su imperatoriaus Aleksandro II portretiniu atvaizdu. Ant pašto ženklu ir ties reverso viršutinės dalies viduriu atspaustas apskritas Kauno pašto antspaudas su įrašu ir data: „Ковна / 21 3 14“. Atviruką rašė Žemaičių dvasinės seminarijos Kaune klierikas J. Ruibys, adresavo P. Viskontui, dirbusiam „Saulės“ draugijos kursuose Žaliakalnyje.

Neidentifikuoto berniuko portretas ("carte de visite" formatas). Fotografija priklijuota ant kartoninio pasporto. Kitoje pasporto pusėje fotografės antspaudas. 

Neidentifikuoto dvasininko portretas ("carte de cabinete" formatas). Fotografija priklijuota ant kartoninio pasporto. Kitoje pasporto pusėje fotografės antspaudas. 

Neidentifikuotos moters portretas ("carte de cabinete" formatas). Fotografija priklijuota ant kartoninio pasporto. Kitoje pasporto pusėje fotografės antspaudas. 

Panaudojant montažo techniką sukurtoje fotografijoje sujungti 2 skirtingi Palangos vaizdai – Birutės kalnas ir Baltijos jūros vaizdas iš kopų. Vaizdai sujungti į vieną kraštovaizdinį fotovaizdą. 

Fotografija unikali tam laikmečiui retu atlikimo technikos sprendimu. Identiškų šiam siužetui fotografės P. Mongirdaitės fotografijų analogų Lietuvoje ir užsienyje nėra žinoma. Fotografija priskirtina ankstyvajam P. Mongirdaitės fotografinės veiklos laikotarpiui. Tikėtina, kad ji buvo pagaminta kaip fotografinis atvirukas. 

Kitoje pusėje – fotografės antspaudas. 

Neidentifikuotų dvejų moterų portretas. Nuotrauka priklijuota ant kartoninio pasporto - rėmelio. Kitoje pasporto pusėje fotografės antspaudas. 

Spektaklio „Amerika pirtyje“ organizatoriai ir aktoriai. Iš kairės pirmoje eilėje sėdi: gydytojas Žalnieriukynas (fotografijoje matoma tik pusė vaizdo), mokytoja Jadvyga Juškytė (1869–1948), gydytojas Liudas Vaineikis (1869–1938; rankose laiko spektaklio afišą), režisierė Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė (1874–1958; spektaklyje atliko Agotos vaidmenį), gydytojas Feliksas Janušis (1867–1920); iš kairės antroje eilėje stovi: medicinos studentas Vladislovas Mongirdas (1877–1960; spektaklyje atliko Bekampio vaidmenį), prekybininkas bei knygnešys Edvardas Empacheris (spektaklyje atliko Faibčiko vaidmenį), teisės studentas Augustinas Janulaitis (1878–1950), rašytojas Povilas Višinskis (1875–1906; spektaklyje atliko siuvėjo Vinco vaidmenį), Gabalis (spektaklyje atliko piršlio vaidmenį) ir gimnazistas Stanislovas Kuizinas (1881–1944; spektaklyje atliko piemenuko vaidmenį).