LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Skaitmeninis garso įrašas „Moterys iš Kamajų. Ona Dalia Vaičiulytė Kaupienė“

Magnetofono kasetės skaitmeninė kopija. Kasetė iš VDU folkloro ansamblio „Linago“ archyvo.

Dainuoja ir pasakoja Vaičiulytė Kaupienė iš Kamajų (Rokiškio r.), g. 1936 m. Nemaniūnų kaime, Kamajų apyl., vėliau gyv. Gaveikių k., Kamajų apyl., Rokiškio r. Įraše – paskojimai, liaudies dainos.

Įrašą sudaro du garso failai.

Failas LTMMGEK_1779_a.wav

00.00 Vaičiulytė Karpienė gimė 1936 m. Nemaniūnų k., kai ištekėjo, išsikėlė gyventi pas vyrą į Gaveikius. Vėliau buvo pastatyta gyvenvietė.

Įraše pasakoja kaip ištekėjo, kaip gyveno, vaikystė, kaip tuokėsi. Apie savo šeimą, seseris ir brolius. Apie kraitį (pasogą). Apie kalendorines šventes.

Įrašo trukmė 45.10

Failas LTMMGEK_1779_b.wav

00.00 Pokalbis.

11.30 romansas (pradžioje žodžiai nesuprantami)

13.15 Oi ūžė ūžė žalia giružė

15.00 pasakojimai apie vestuves, vestuvinius sodus. Apie vietoves – Juokdarės tiltas. Kai eini, ar važiuoji, atrodo, kad kažkas juokiasi. Apie užkalbėjimus.

24.00 Sakyk, žalia giruže, ko taip nuliūdai (dainuoja ansamblis)

28. trypė juodbėrėlis prie rūtų darželio

32.00  Takelis dulka tolumoj

34.15 Ateis vakarai, raudonuos dobilai

41.00 Ešelonų broliai, ešelonų sesės

44.30 įrašo pabaiga

Skaitmeninis garso įrašas „Ona Strašunskaitė Jančiauskienė, 1999 m.“

Magnetofono kasetės skaitmeninė kopija. Kasetė iš VDU folkloro ansamblio „Linago“ archyvo.

Pateikėja Ona Jančiauskienė (Strašunskaitė) gimė 1926 m. Žikaronių k., Semeliškių vls., Trakų aps., gyveno Jagelonių k., Kietaviškių apyl., Elekrtėnų sav. 

Įrašė Laima Proškutė ir Ramunė Kaminskienė 1999 m.

Įrašą sudaro du garso failai.

Failas LTMMGEK_1780_a.wav

00.00 Ką tu ten veiki, sesute?

1.40 Tai aš vakar ir namie nebuvau

4.00 Tai aš vakar ir namie nebuvau – dainuoja dviem balsais, veda Laima Proškutė, taria Ona Jančiauskienė

4.35 Turi tėvelis rugių, mieželių

5.50 pasakoja, iš kur moka dainų

7.00 Močiute mieloj mano

8.45 Nusišėriau sau žirgelį

10.15 Tai ir atjoja jaunas bernelis

11.45 Žali gražūs pagirėliai

13.45 Žali gražūs pagirėliai – dainuoja dviem balsais, veda Laima Proškutė, taria Ona Jančiauskienė

14.30 Ko nuvytai, žalia rūta

15.30 Sėjau rūtą sėjau mėtą, vai kukū.

16.30 Tai gražiai dūzgia sode bitinėlis

17.30 Tai gražiai dūzgia sode bitinėlis – dainuoja dviem balsais, veda Laima Proškutė, taria Ona Jančiauskienė.

18.45 Pynėsi sesutė vainiką (megvakario daina)

20.45 Vai laidžia duoda motna dukrelą

24.45 Ausk, močiute drobelas

25.20 Kai aš buvau maža

28.30 Šį rudenėlį per rudenėlį

30.45 Verkė dukrela

32.20 Dainos „Verkė dukrela“ antras balsas

32.50 Išleido močiutė mylimą dukrelą

33.45 Po motinėlės stiklo langeliu

35.40 Tynai an kalno an kalnelio

37.15 Ten pakelėje šalyje vieškelėlio

39.00 Tu, sesute, už našlalio

40.45 Vai tu diemd, diemedėli, diemedžio šakelė

43.50 Berneli dobilėli, neik šauniai perdvarelį

45.40 Įrašo pabaiga

Failas LTMMGEK_1780_b.wav

00.00 Subatos vėlam vakare

2.30 Gieda gaideliai, gieda ir antri

4.45 Kukavo gegutė vyšnelių sodely

7.20 Pakelėj, pavieškelėj, nauja karčemėlė

8.30 Vai skauda skauda, skauda širdelį

10.30 žydi grūšia, obelėlė

11.45 Du gėrę broliukai, du josim namo

14.20 O kai aš išjojau an didžios vainelės

15.45 Už ažeraičio už Nemunaičio

17.40 Leidžias mėnuo su zara

19.40 Stabelėj žirgeliai

20.45 Ėjo bernai n bažnyčią

21.40 Kur buvai, Rauluti

23.15 Pasakoja apie Velykų lalavimo papročius

27.45 Linksma diena mums nušvito

28.30 Ant tėvelio dvaro augo verbelė

29.30 Pasakoja apie kalendorinius papročius

32.10 Jau saulutės leidžias tartum vakare

33.50 Kai mes važiavom šilan vuogauti

35.00 Svočios koliojimas

36.45 vai sakuol sakuolėli, gerk marių vandenėlį

38.30 Gale ulyčių nauja seklyčia

39.30 Anoj pusėj Dunojėlio

41.20 Ten an kalno an kalnelio

43.40 Aš girdėjau, ką tėvelis šneka

44.45 įrašo pabaiga.

Skaitmeninis garso įrašas „Aleksandra Karalienė, Veronika Kirstukienė“

Magnetofono kasetės skaitmeninė kopija.

Įrašyta apie 2004 m. Įrašė Vilma Čiplytė.

Ant kasetės buvo užrašyta „Aleksandra Karalienė, Veronika Kirstukienė“. 

Įrašą sudaro 1 garso failas, 24.30 min trukmės.

Pateikėjos: 

Aleksandra Karalienė (Bagdonaitė), g. 1932 m. kovo 17 d., Duokiškyje, Rokiškio r., nuo 2001 m. gyvena Onuškyje, Rokiškio r.

Veronika Kirstukienė (Bagdonaitė), g. 1934 m. vasario 3 d. Duokiškyje, Rokiškio r., Onuškyje gyvena jau 49 metai (maždaug nuo 1955 m.).

Failas LTMMGEK_1783.wav

Dainos: 

5.30 Gegužės vakarais kvepėjo jazminai

8.30 Išėjai tu man nieko nesakęs

7.30 dainų fragmentai

12.00 Kukavo gegutė vyšnelių sodely

13.40 Greitai tie metai praėjo 

17.00 Skubėsiu namo miela mama

18.30 Kur šventoji plaukia

21.00 Srauni upė akmenuota (ratelis)

23.00 Vieną gražią dieną grėbė Dūda šieną (ratelis)

24.30 įrašo pabaiga.

Skaitmeninis garso įrašas „Giesmės. Musteika“

Magnetofono kasetės skaitmeninė kopija.

Įrašyta 2004–2005 m. Įrašė Vilma Čiplytė.

Ant kasetės buvo užrašyta „Giesmės. Musteika“. 

Įrašą sudaro du garso failai. Juose – religinės lietuvių liaudies giesmės. Jas atlieka neįvardyti Musteikos kaimo (Varėnos r.) giedoriai.

Failas LTMMGEK_1784_a.wav

00.00 giesmė „Jėzau, darželyj alpstantis“

9.55 kalbami 3 poteriai

12.05 giesmė „Mieliausioji poni mano“

22.00 giesmė „Ateis prapulti, reikia padėjimo“

27.00 gieda „Amžiną atilsį“

28.05 kalbami 3 poteriai

30.15 giesmė „Jėzus mieliausias atėjo ant svieto“

42.35 gieda „Amžiną atilsį“

43.40 kalbami 3 poteriai

46.15 įrašo pabaiga

Failas LTMMGEK_1784_b.wav

00.00 giesmė , pradžia neįrašyta. Priegiesmis „Pribūk, Jėzau“

5.45 giesmė, žodžiai sunkiai suprantami

10.45 giesmė „Marija Magdalena“

17.30 giesmė „Mano Jėzau, kursai darže“

23.30 giesmė „Viešpatie Tave šaukiam“

35.15 giesmė Marijai, pradžia neįrašyta

42.30 giesmė „Aplink pasaulis vylingai moja“

45.10 Prasideda giesmė „Jėzau, darželyj alpstantis“ ir nutrūksta

47.00 Įrašo pabaiga

Susitikome cerkvėje, chore, tačiau susipažinome ne iš karto... Gruodį užsimezgė santykiai. Esame biseksualios. Daug pažinčių užmezgame gėjų ir lezbiečių organizacijoje. Visuomenės nuomonė mums nesvarbi. Būdama penkiolikos supratau, kad mane domina mergaitės. (Baiba)

Mama reagavo ne itin palankiai, tačiau supranta, nes yra, kaip yra. Tėvas taip ir nesužinojo - nebėra jo. (Ieva)

Lengviau gyventi, kai atsiveri, neslepi savyje to kas neišvengiama. Viena kitai esame stiprybės šalimis.

Per metus daug kas pasikeitė gyvenime. Po mūsų vestuvių situacija pagerėjo. Neliko negatyvaus požiūrio. Tėvai ir kiti žmonės pradėjo suprasti. Rygoje lengviau - daugelis pozityviai žiūri į "kitokius". Baigėsi sovietiniai laikai. Gėjai tapo atviresni (duoda interviu ir pan.). Viskas buvo slepiama, tad žmonės nustemba: "Negi Jelgavoj yra gėjų?" (Aigars)

Daugelio žmonių nuomonę formuoja įstatymai. Jei bus įteisinta gėjų santuoka, žmonės tam neprieštaraus... Aigars į mūsų organizaciją atėjo prieš metus, o jau po dviejų pažinties savaičių nusprendėme tuoktis. Iš pradžių viskas vyko juokų forma. O po to "kodėl gi ne?". Nieko neslėpėme - žinojo draugai ir daugelis kitų. Nelaikau savęs "kitu". Gėjai myli, kaip ir visi normalūs žmonės (Oskaras)

Mes gerai suprantame moteris (Aigars)

Kunigas, kuris mus sutuokė kaip - tėvas, be to - geras psichologas. Pašalintas iš liuteronų bažnyčios, perėjo į amglikonų. Vestuvės įvyko 2004 metų sausio 12 dieną. Visi sėdėjome draugiškai susikabinę ir žvakių šviesoje traukėme dainas. 

Nuotrauka Juozas Grušas. Fotografuota Kauno senamiestyje, 1976 metais, Prieplaukos krant. Už rašytojo matosi Vytauto Didžiojo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Nuotraukos autorius – Romualdas Rakauskas.  

Juozas Grušas – rašytojas (dramaturgas). Gimė 1901 m. lapkričio 29 d. Žadžiūnuose (Šiaulių vls., dab. Šiaulių r.), mirė 1986 m. gegužės 21 d. Kaune. 

Nuo 1925 m. skelbė periodinėje spaudoje apsakymus, feljetonus. Pirmasis apsakymas „Lelijos sapnas“ pasirodė jaunimo žurnale „Ateitis“ (1926 m., Nr. 4). Pasirašė slapyvardžiu Juozas Kriaušė. Keletą mėnesių redagavo katalikų jaunimo žurnalą „Pavasaris“. Čia spausdino apsakymus, pasirašydamas tuo pačiu slapyvardžiu: Juozas Kriaušė – tai sulietuvintas Grušas. Feljetonus pasirašydavo Liongino Padanginės pseudonimu. Pirmasis apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ išleistas 1928 m., o didžiausią populiarumą iš prozos darbų pelnė romanas „Karjeristai“ (1935).

Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos (istorinė drama „Herkus Mantas“) ir tragikomedijos (drama „Meilė, džiazas ir velnias“) žanrus. Sukūrė moralinio teismo teatrą ir savitą dramos tipą, kuriame jungiasi tradicinės ir šiuolaikinės dramos tendencijos. Daugelis J. Grušo kūrinių pastatyti Kauno dramos teatre. Šimtmečio spektakliu pripažinta „Barbora Radvilaitė“ (1972). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. 1992 m. pagal pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ sukurtas vaidybinis filmas „Džiazas“ (rež. Raimundas Banionis).

Nuotrauka Juozas Grušas. Rašytojas matomas prie Vytauto Didžiojo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Nuotraukos autorius – R. Rakauskas, 1976 metai. Kitoje pusėje matomas mėlynos spalvos fotografo R. Rakausko antspaudas. 

Juozas Grušas – rašytojas (dramaturgas). Gimė 1901 m. lapkričio 29 d. Žadžiūnuose (Šiaulių vls., dab. Šiaulių r.), mirė 1986 m. gegužės 21 d. Kaune. 

Nuo 1925 m. skelbė periodinėje spaudoje apsakymus, feljetonus. Pirmasis apsakymas „Lelijos sapnas“ pasirodė jaunimo žurnale „Ateitis“ (1926 m., Nr. 4). Pasirašė slapyvardžiu Juozas Kriaušė. Keletą mėnesių redagavo katalikų jaunimo žurnalą „Pavasaris“. Čia spausdino apsakymus, pasirašydamas tuo pačiu slapyvardžiu: Juozas Kriaušė – tai sulietuvintas Grušas. Feljetonus pasirašydavo Liongino Padanginės pseudonimu. Pirmasis apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ išleistas 1928 m., o didžiausią populiarumą iš prozos darbų pelnė romanas „Karjeristai“ (1935).

Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos (istorinė drama „Herkus Mantas“) ir tragikomedijos (drama „Meilė, džiazas ir velnias“) žanrus. Sukūrė moralinio teismo teatrą ir savitą dramos tipą, kuriame jungiasi tradicinės ir šiuolaikinės dramos tendencijos. Daugelis J. Grušo kūrinių pastatyti Kauno dramos teatre. Šimtmečio spektakliu pripažinta „Barbora Radvilaitė“ (1972). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. 1992 m. pagal pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ sukurtas vaidybinis filmas „Džiazas“ (rež. Raimundas Banionis).

Nuotrauka Juozas Grušas. Fotografuota Kauno miesto senamiestyje, 1976 metais. Fone matoma Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčia. Nuotraukos autorius – Romualdas Rakauskas.  

Juozas Grušas – rašytojas (dramaturgas). Gimė 1901 m. lapkričio 29 d. Žadžiūnuose (Šiaulių vls., dab. Šiaulių r.), mirė 1986 m. gegužės 21 d. Kaune. 

Nuo 1925 m. skelbė periodinėje spaudoje apsakymus, feljetonus. Pirmasis apsakymas „Lelijos sapnas“ pasirodė jaunimo žurnale „Ateitis“ (1926 m., Nr. 4). Pasirašė slapyvardžiu Juozas Kriaušė. Keletą mėnesių redagavao katalikų jaunimo žurnalą „Pavasaris“. Čia spausdino apsakymus, pasirašydamas tuo pačiu slapyvardžiu: Juozas Kriaušė – tai sulietuvintas Grušas. Feljetonus pasirašydavo Liongino Padanginės pseudonimu. Pirmasis apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ išleistas 1928 m., o didžiausią populiarumą iš prozos darbų pelnė romanas „Karjeristai“ (1935).

Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos (istorinė drama „Herkus Mantas“) ir tragikomedijos (drama „Meilė, džiazas ir velnias“) žanrus. Sukūrė moralinio teismo teatrą ir savitą dramos tipą, kuriame jungiasi tradicinės ir šiuolaikinės dramos tendencijos. Daugelis J. Grušo kūrinių pastatyti Kauno dramos teatre. Šimtmečio spektakliu pripažinta „Barbora Radvilaitė“ (1972). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. 1992 m. pagal pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ sukurtas vaidybinis filmas „Džiazas“ (rež. Raimundas Banionis).

„Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno vaizdas iš šiaurės pusės“ – nurodyta kitoje pusėje. Toks pat įrašas po apačia ir anglų kalba: „A view of Pažaislis convent and church from the north.“ Visą atvirukų seriją sudaro apie 16 vienspalvių žalsvai pilkų atvirukų. Spėjamas leidėjas – Šv. Kazimiero moterų vienuolynas Pažaislyje.

„Pažaislio bažnyčia ir vienuolynas“ – nurodyta kitoje pusėje. Toks pat įrašas po apačia ir anglų kalba: „A view of Pažaislis convent and church.“ Visą atvirukų seriją sudaro apie 16 vienspalvių žalsvai pilkų atvirukų. Spėjamas leidėjas – Šv. Kazimiero moterų vienuolynas Pažaislyje.

Organizacijos ženklas, vertikalus, baltos spalvos, su pritvirtintu ženkleliu, kuriame yra užrašas: „B. V. M.“. Ant juostelės atspaustas užrašas: „SODALITY / ST. FRANCIS / CHURCH / LAWRENCE, MASS.“.