LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Kvarcas - yra silicio dioksido mineralas. Tai labiausiai paplitęs mineralas Žemėje. Viduramžiais Saksonijos rūdakasių vartotas mineralo pavadinimas. Cheminė formulė – SiO₂. Spalva – šviesiai gelsvai pilka. Brėžis – baltas. Kristalo sistema – heksagoninė. Skalumas – neskalus. Lūžimai – kriaukliški. Pagal Moso skalę kvarco kietumas yra 7. Blizgesys – stikliškas. Lūžio rodiklis - 1,544-1,553 – DR +0,009. Specifinis tankis – 2,65. Kvarcas randamas įvairiose geologinėse aplinkose. Taip pat eksponate matyti pavieniai nedideli rausvi kalio feldšpato mineralai. Eksponatas rastas Mosėdžio apylinkėse, Skuodo r., Lietuva. Eksponato forma netaisyklinga, kampuota.

Kvarcas - yra silicio dioksido mineralas. Tai labiausiai paplitęs mineralas Žemėje. Viduramžiais Saksonijos rūdakasių vartotas mineralo pavadinimas. Cheminė formulė – SiO₂. Spalva – šviesiai gelsvai pilka. Brėžis – baltas. Kristalo sistema – heksagoninė. Skalumas – neskalus. Lūžimai – kriaukliški. Pagal Moso skalę kvarco kietumas yra 7. Blizgesys – stikliškas. Lūžio rodiklis - 1,544-1,553 – DR +0,009. Specifinis tankis – 2,65. Kvarcas randamas įvairiose geologinėse aplinkose. Taip pat eksponate matyti pavieniai nedideli rausvi kalio feldšpato, biotito mineralai. Eksponatas rastas Mosėdžio apylinkėse, Skuodo r., Lietuva. Eksponato forma netaisyklinga, kampuota.

Kvarcas - yra silicio dioksido mineralas. Tai labiausiai paplitęs mineralas Žemėje. Viduramžiais Saksonijos rūdakasių vartotas mineralo pavadinimas. Cheminė formulė – SiO₂.  Spalva – šviesiai gelsvai pilka. Brėžis – baltas. Kristalo sistema – heksagoninė. Skalumas – neskalus. Lūžimai – kriaukliški. Pagal Moso skalę kvarco kietumas yra 7. Blizgesys – stikliškas. Lūžio rodiklis - 1,544-1,553 – DR +0,009. Specifinis tankis – 2,65. Kvarcas randamas įvairiose geologinėse aplinkose. Taip pat eksponate matyti lauko špato iki 8 % ir nedidelis kiekis muskovito iki 1 %. Eksponatas greičiausiai yra granitinės sudėties, pegmatito gyslutės nuolauža. Eksponatas rastas Mosėdžio apylinkėse, Skuodo r., Lietuva. Eksponato forma netaisyklinga, kampuota.

Kvarcas - yra silicio dioksido mineralas. Tai labiausiai paplitęs mineralas Žemėje. Viduramžiais Saksonijos rūdakasių vartotas mineralo pavadinimas. Cheminė formulė – SiO₂. Spalva – šviesiai gelsvai pilka. Brėžis – baltas. Kristalo sistema – heksagoninė. Skalumas – neskalus. Lūžimai – kriaukliški. Pagal Moso skalę kvarco kietumas yra 7. Blizgesys – stikliškas. Lūžio rodiklis - 1,544-1,553 – DR +0,009. Specifinis tankis – 2,65. Kvarcas randamas įvairiose geologinėse aplinkose. Taip pat eksponate matyti lauko špato, greičiausiai šviesiai rausvo ortoklazo iki 30 %, mineralai iki 5 cm dydžio. Eksponatas greičiausiai yra granitinės sudėties pegmatito gyslutės nuolauža. Eksponatas rastas Mosėdžio apylinkėse, Skuodo r., Lietuva. Eksponato forma netaisyklinga, kampuota.

Kvarcas - yra silicio dioksido mineralas. Tai labiausiai paplitęs mineralas Žemėje. Viduramžiais Saksonijos rūdakasių vartotas mineralo pavadinimas. Cheminė formulė – SiO₂. Spalva – šviesiai gelsvai pilka. Brėžis – baltas. Kristalo sistema – heksagoninė. Skalumas – neskalus. Lūžimai – kriaukliški. Pagal Moso skalę kvarco kietumas yra 7. Blizgesys – stikliškas. Lūžio rodiklis - 1,544-1,553 – DR +0,009. Specifinis tankis – 2,65. Kvarcas randamas įvairiose geologinėse aplinkose. Taip pat eksponato išorinėje dalyje rudo limonito dėmių iki 20 mm pločio. Eksponatas rastas Mosėdžio apylinkėse, Skuodo r., Lietuva. Eksponato forma netaisyklinga, kampuota.

Rožinis kvarcas – oksidų klasės mineralas SiO₂. Kvarcas skaidrios rožinės spalvos. Bruožo spalva yra balta, kietumas lygus 7, turi būdingą skaidrų stiklo blizgesį. Taisyklingų skalumo plokštumų neturi, pasižymi kriauklišku lūžiu. Šis eksponatas iš dviejų pusių pjautas, vienas šonas yra nušlifuotas. Smailiais aštriais kampais. Žalsvos spalvos dėmės – užsilikę šlifavimo milteliai. Prekinis kvarco pavadinimas Monblano rubinas. Eksponatas parvežtas iš Šiaurinės Karelijos.

Migmatitas. Tai polimetamorfinė daugialypė uoliena, kurioje matyti senesnis substratas ir naujai susidariusi gyslinė medžiaga. Kylant temperatūrai Žemės gelmėse uolienos pradeda lydytis. Tai vyksta ne iš karto - pradžioje išsilydo mažiau atspari temperatūrai jos dalis, o kita, mažiau lydi, lieka kietosios būsenos. Tokiu būdu susidaro nevienalytis darinys iš pirminės dar neišsilydžiusios uolienos liekanų ir lydalo, sustingusio ir išsikristalizavusio gyslų, juostų, netaisyklingų dėmių pavidalu. Tokia nevienalytė uoliena vadinama graikišku žodžiu migmatitas, kuris reiškia mišinį. Eksponatas yra smulkiagrūdės struktūros, pilkos spalvos, grybą primenančios formos  uoliena.

Migmatitas. Tai polimetamorfinė daugialypė uoliena, kurioje matyti senesnis substratas ir naujai susidariusi gyslinė medžiaga. Kylant temperatūrai Žemės gelmėse uolienos pradeda lydytis. Tai vyksta ne iš karto - pradžioje išsilydo mažiau atspari temperatūrai jos dalis, o kita, mažiau lydi, lieka kietosios būsenos. Tokiu būdu susidaro nevienalytis darinys iš pirminės dar neišsilydžiusios uolienos liekanų ir lydalo, sustingusio ir išsikristalizavusio gyslų, juostų, netaisyklingų dėmių pavidalu. Tokia nevienalytė uoliena vadinama graikišku žodžiu migmatitas, kuris reiškia mišinį. Eksponatas yra smulkiagrūdės struktūros, pilkos spalvos, netaisyklingos formos, apdūlėjęs, įskilęs  migmatitas.

Alandų rapakivis – magminė intruzinė uoliena, rudai raudonos spalvos su pavienėmis juodomis dalelėmis, granitinės sudėties, įvairiagrūdis, daugiau vyrauja stambiagrūdis, rapakyvinės (ovoidinės) struktūros, nušlifuotame šone puikiai matomi kalio feldšpatų ovoidai t.y. dideli iki 10 mm dydžio apvalūs ortoklazo fenokristai, apjuosti iki 2 mm storio oligoklazo, uoliena masyvios tekstūros. Uoliena sudaryta iš mafinių (tamsių) mineralų: biotito-6 % ir raginukės-4 %, felzinių (šviesių) mineralų: feldšpato (kalio feldšpato) raudono ir šviesiai rausvo-80 %, kvarco pilko-10 %. Uoliena yra gargždo formos, kurio galas nupjautas ir nušlifuotas. Uolienos susidarymo vieta Alandų salos, maždaug prieš 1,634 – 1,58 mlrd. metų. Radimvietė nežinoma.

Granitas. Tai magminė intruzinė granitoidų grupės uoliena iš felzinių mineralų (kvarco, feldšpatų) ir feminių mineralų (biotito, raginukės, granatų). Struktūra granitinė, ksenomorfinė vienodo grūdėtumo arba porfyroidinė. Tekstūra masyvioji, kartais fluidalioji ir rutulinė. Spalva įvairi: rausva, rožinė, pilka, gelsva ir kt. Granito susidarymas siejamas su magmatizmo procesais. Granitas yra paplitęs tarp kristalinio pamato uolienų. Tai gera statybinė medžiaga, iš kurios gaminama aukštos kokybės skalda, apdailos plokštės, laiptai, paminklai ir kt. Eksponato spalva rožinė ir pilka, netaisyklingos skeveldros formos, matomi dideli rožiniai feldšpato kristalai ir mažesni kvarco ir žėručio.

Granitas. Tai magminė intruzinė granitoidų grupės uoliena iš felzinių mineralų (kvarco, feldšpatų) ir feminių mineralų (biotito, raginukės, granatų). Struktūra granitinė, ksenomorfinė vienodo grūdėtumo arba porfyroidinė. Tekstūra masyvioji, kartais fluidalioji ir rutulinė. Spalva įvairi: rausva, rožinė, pilka, gelsva ir kt. Granito susidarymas siejamas su magmatizmo procesais. Granitas yra paplitęs tarp kristalinio pamato uolienų. Tai gera statybinė medžiaga, iš kurios gaminama aukštos kokybės skalda, apdailos plokštės, laiptai, paminklai ir kt. Eksponato spalva rožinė ir pilka, netaisyklingos skeveldros formos, matomi dideli rožiniai feldšpato kristalai ir mažesni kvarco ir žėručio.

Dolomitas. Tai iš mineralo dolomito sudaryta karbonatų grupės nuosėdinė uoliena. Dolomitas yra tankus, dažnai poringas, kaverningas. Dolomitas yra panašus į klintį ir šios uolienos laipsniškai gali virsti viena kita. Uoliena, kurios 75-95 proc. sudaro dolomito mineralas, vadinama klintinguoju dolomitu. Dolomitas susidaro nusėdant kalcio ir magnio karbonatams aridinio klimato padidėjusio druskingumo vandens telkiniuose - lagūnose ir dėl klinčių metasomatozės, vykstant dolomitizacijai. Eksponatas yra perskelto riedulio formos, pilkos spalvos, nuskeltoje pusėje matomos trys skirtingų pilkos spalvos atspalvių juostos.