LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM Nelė Mazalaitė sėdi kabinete su keturiais vyrais.Sėdi pirmas iš dešinės literatūros kritikas Juozas Brazaitis ( Ambrazevičius) ( 1903 - 1974), stovi poetas Paulius Jurkus (1916 - 1936). Kiti vyrai neatpažinti.
Nelė Mažalaitė gimė 1907 m. Darbėnuose. Mirė 1993 m.Brukline. JAV. Parašė novelių rinkinius ,,Miestas, kurio nėra", ,,Pajūrio moterys ", ,,Apversta valtis" ir kt.
Tituliniame lape yra autorės vardas, pavardė, knygos pavadinimas, serijos ženklas, žanras, leidyklos ženklas, leidimo vieta ir metai. Titulinis lapas pažymėtas B. Brazdžionio spaudu su monograma. Knygos sandara: 64 eilėraščiai, p. 80 Turinys.
Knyga kietais, rausvais viršeliais. Viršelyje po ruda, dekoratyvine linija, didelėmis, spausdintomis raidėmis parašytas leidinio pavadinimas. Žemiau mažesnėmis, spausdintomis, rudomis raidėmis - knygos autorius. Viršelio viduryje - „Vilties" draugijos emblema, vaizduojanti moterį, saulę, inkarą. Puslapio apačioje nurodyta, kad tai „Vilties" draugijos leidinys, leidimo metai ir vieta.
Knyga iliustruota piešiniais, fotonuotraukomis. Knygos tituliniame lape, dešiniajame kampe, paprastu pieštuku užrašyta: I. Dagilytės 1931. VIII. 6.
Knyga priklausė Salomėjai Nėrei.
Laiškas. Atsiminimai apie S. Nėrį, rašyti 1975-12-17 d. Karolio Dineikos iš Druskininkų, muziejininkei Nijolei Šlinkšienei. Rašyta ant firminio K. Dineikos blanko. Laiško autorius trumpai prisimena studijas universitete, kur mokėsi tuo laiku Salomėja Nėris. K. Dineika nebuvo literatas, todėl jie retai susitikdavo.
Jo atminty poetė išliko labai kukli, susikaupusi asmenybė. K. Dineikai ji atrodė „vieniša, gyvenanti savo uždaru, dvasiniu gyvenimu, su savo mintimis ir svajonėmis“.
K. Dineika (1898-1980) - Lietuvos pedagogas, gydomosios kūno kultūros specialistas, visuomenės veikėjas, buvęs S. Nėries studijų bendramokslis Lietuvos universitete (dabar VDU). Iki mirties dirbo Druskininkų Gydomojo fizkultūros parko direktoriumi.
Poetė Lietuvos universitete studijavo 1924-1928 m. Kaip pagrindinę specialybę pasirinko lietuvių literatūros istoriją, papildomai mokėsi vokiečių kalbos ir literatūros bei pedagogikos ir psichologijos.
Vasarnamyje Kačerginėje, Mokyklos gatvėje 34 rašytojas gyveno 1961-1967 m. vasaras.
Paskutiniais gyvenimo metais rašė romaną „ Sukilėliai“.
V. Mykolaitis-Putinas (1893 - 1967) – poetas, prozininkas, literatūros teoretikas, poezijos rinkinių „Tarp dviejų aušrų“, „Keliai ir kryžkeliai“, romano „Altorių šešėly“ autorius.
Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, žanras, leidimo metai. Antroje lapo pusėje nurodytas iliustracijų autorius, spaustuvė.
Knygos sandara: p. 9-16 I skyrius „Išsigelbėjusieji“; p. 21-33 II skyrius „Prieblandų slėnyje“; p. 37-50 III skyrius „Už vaikystės langų“; p. 55-63 IV skyrius „Paukščių takas“; p. 67-76 V skyrius „Žemės atokaitoj“; p. 79-80 turinys.
Iliustracijos: viršeliuose, aplanke, p. [7], [19], [35], [53],
Įrašai: nespalvotu pieštuku [B. Brazdžionio] ranka pažymėtas tekstas, parašyti komentarai: p. 27, 30, 31, 40, 43, 45, 46, 55, 59, 61, 62, 63, 74, 75, 76.
Titulinis lapas: autorės vardas, pavardė, knygos pavadinimas, leidimo metai. Antroje lapo pusėje nurodytas leidėjas, iliustracijų autorius, spaustuvė, knygos kaina.
Knygos sandara: p. [7] yra įvadinis eilėraštis „Neverk, po viesulų staugimo švis padangė“; p. 13-37 I skyrius „Gėlės veidrody“, p. 41-70 II skyrius „Nuo kalno“; p. 72-129 III skyrius „Be tavęs“; knygos gale yra turinys.
Iliustracijos: viršeliuose, tituliniame lape, p. [11], [39], [71] p. [9] yra Alės Rūtos-Nakaitės portreto faksimilė.
Įrašai: nespalvotu pieštuku [B. Brazdžionio] ranka parašyti komentarai, pažymėtas tekstas p.: [7], 51, 56, 58, 61, 85, 113, 123, 124.
Knygos lapų numeracija: p. 13-96, p. 113-128, p. 113-132. (p. 113-128 dubliuota numeracija, p. 97-112 numeracijos nėra).
William`o Somerset`o Maugham`o (anglų klasiko) pjesės Pažadėtoji žemė (1929 m.) pastatymo Ipolito Tvirbuto Dramos studijoje akimirka. 1946-1947 m. Vokietijoje, Kaselyje, kuriame tuo metu gyveno apie 2000 lietuvių kolonija, buvęs Šiaulių dramos teatro direktorius, režisierius – Ipolitas Tvirbutas įsteigė lietuvių dramos studiją. Algirdas Landsbergis joje nevaidino, tačiau išvertė iš anglų į lietuvių kalbą šią pjesę, pagal kurią išeivijoje pastatytas spektaklis. Nuotraukoje 6 aktoriai: Liucija Rutkauskaitė-Tvirbutienė (iš kairės pirma), Adolfas Mekas (iš kairės trečias), kiti – neatpažinti asmenys.
Kitoje pusėje fotoateljė spaudas: „PHOTO-KORN KASSEL Wolfsschlucht 19“.
Algirdas Landsbergis (1924–2004) – išeivijos poetas, prozininkas, dramaturgas, spaudos darbuotojas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1992 m., tarptautinio PEN klubo narys ir prezidentas. Gimė Kybartuose, Emilijos ir Jeronimo Landsbergių šeimoje, augo dar du vaikai - Gražina ir Algimantas. VDU studijavo lituanistiką, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Mainco universitete studijavo anglistiką ir romanistiką, vėliau dirbo mokytojo, spaudos darbuotojo, redaktoriaus, vertėjo darbą. 1949 m. laivu per Atlanto vandenyną išvyko į JAV. Dirbo knygyne Brukline, Pavergtųjų Europos tautų sekretoriate, Ferli Dikinsono universiteto profesorius, bendradarbiavo radijo stotyse. Geriausiai žinomas prozos ir draminiais kūriniais. Romanas „Kelionė“ (1954 m.) - „Draugo“ romano premija; dramos „Meilės mokykla“ (1965 m.), „Penki stulpai turgaus aikštėje“ (1966 m.), „Idioto pasaka“ (1992 m.) ir kt. Tik 1991 m. pirmą kartą atvyko į Lietuvą. 1999 m. už nuopelnus apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu.
Mirė 2004 m., palaidotas St. Charles kapinėse, Farmingdale, Niujorke.
Maurice Rostand (prancūzų dramaturgo ir poeto) pjesės Žmogus, kurį užmušiau (1925 m.) pastatymo Ipolito Tvirbuto Dramos studijoje premjeros akimirka. 1946-1947 m. Vokietijoje, Kaselyje, kuriame tuo metu gyveno apie 2000 lietuvių kolonija, buvęs Šiaulių dramos teatro direktorius, režisierius – Ipolitas Tvirbutas įsteigė lietuvių dramos studiją. Algirdas Landsbergis joje nevaidino, tačiau išvertė iš prancūzų į lietuvių kalbą šią pjesę, pagal kurią išeivijoje pastatytas spektaklis. Nuotraukoje aktoriai Liucija Rutkauskaitė-Tvirbutienė (Luise von Holderlin) ir Adolfas Mekas (Marcel Laurain). Spektaklio dailininkas, geras A. Landsbergio draugas – Vytautas Adamkevičius (Leonas Lėtas).
Algirdas Landsbergis (1924–2004) – išeivijos poetas, prozininkas, dramaturgas, spaudos darbuotojas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1992 m., tarptautinio PEN klubo narys ir prezidentas. Gimė Kybartuose, Emilijos ir Jeronimo Landsbergių šeimoje, augo dar du vaikai - Gražina ir Algimantas. VDU studijavo lituanistiką, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Mainco universitete studijavo anglistiką ir romanistiką, vėliau dirbo mokytojo, spaudos darbuotojo, redaktoriaus, vertėjo darbą. 1949 m. laivu per Atlanto vandenyną išvyko į JAV. Dirbo knygyne Brukline, Pavergtųjų Europos tautų sekretoriate, Ferli Dikinsono universiteto profesorius, bendradarbiavo radijo stotyse. Geriausiai žinomas prozos ir draminiais kūriniais. Romanas „Kelionė“ (1954 m.) - „Draugo“ romano premija; dramos „Meilės mokykla“ (1965 m.), „Penki stulpai turgaus aikštėje“ (1966 m.), „Idioto pasaka“ (1992 m.) ir kt. Tik 1991 m. pirmą kartą atvyko į Lietuvą. 1999 m. už nuopelnus apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu.
Mirė 2004 m., palaidotas St. Charles kapinėse, Farmingdale, Niujorke.
Maurice Rostand (prancūzų dramaturgo ir poeto) pjesės Žmogus, kurį užmušiau (1925 m.) pastatymo Ipolito Tvirbuto Dramos studijoje premjeros akimirka. 1946-1947 m. Vokietijoje, Kaselyje, kuriame tuo metu gyveno apie 2000 lietuvių kolonija, buvęs Šiaulių dramos teatro direktorius, režisierius – Ipolitas Tvirbutas įsteigė lietuvių dramos studiją. Algirdas Landsbergis joje nevaidino, tačiau išvertė iš prancūzų į lietuvių kalbą šią pjesę, pagal kurią išeivijoje pastatytas spektaklis. Nuotraukoje aktoriai Ipolitas Tvirbutas (sėdi, Abatas) ir Adolfas Mekas (Marcel Laurain). Spektaklio dailininkas, geras A. Landsbergio draugas – Vytautas Adamkevičius (Leonas Lėtas).
Algirdas Landsbergis (1924–2004) – išeivijos poetas, prozininkas, dramaturgas, spaudos darbuotojas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1992 m., tarptautinio PEN klubo narys ir prezidentas. Gimė Kybartuose, Emilijos ir Jeronimo Landsbergių šeimoje, augo dar du vaikai - Gražina ir Algimantas. VDU studijavo lituanistiką, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Mainco universitete studijavo anglistiką ir romanistiką, vėliau dirbo mokytojo, spaudos darbuotojo, redaktoriaus, vertėjo darbą. 1949 m. laivu per Atlanto vandenyną išvyko į JAV. Dirbo knygyne Brukline, Pavergtųjų Europos tautų sekretoriate, Ferli Dikinsono universiteto profesorius, bendradarbiavo radijo stotyse. Geriausiai žinomas prozos ir draminiais kūriniais. Romanas „Kelionė“ (1954 m.) - „Draugo“ romano premija; dramos „Meilės mokykla“ (1965 m.), „Penki stulpai turgaus aikštėje“ (1966 m.), „Idioto pasaka“ (1992 m.) ir kt. Tik 1991 m. pirmą kartą atvyko į Lietuvą. 1999 m. už nuopelnus apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu.
Mirė 2004 m., palaidotas St. Charles kapinėse, Farmingdale, Niujorke.
Algirdas Landsbergis (iš dešinės trečias) su renginio Los Andžele dalyviais. Iš kairės: pirmas – aktorius Algimantas Žemaitaitis, antras – rašytojas Pranas Visvydas, trečias – neatpažintas asmuo, ketvirta – aktorė Viltė Vaičiulienė, penktas – rašytojas Bronys Raila, šešta – režisierė, rašytoja Dalila Mackialienė (?), 8 – kompozitorė, pedagogė Giedra Gudauskienė (?), 9 – neatpažintas vyras.
Kitoje pusėje, kampe apačioje, dešinėje fotografo spaudas ir lygiai toks pat apverstas viršuje, kairiajame kampe: „PHOTO BY L. KANTAS
6671 Hollywood Blvel.
Hollywood, Calif. 90028
Ph: 469-8097“.
Data: „MAR. 16 1974“.
Nežinomo asmens (greičiausiai Dalilos Mackialienės, kuri ir stovi šalia A. Landsbergio, ir pasirašo D.) įrašas ranka, mėlynu tušinuku: „Linksmų ir liūdnų veidų kolekcija! Tavo buvimas, nors ir trumpas, paliko ilgam atminimui. D.“
Algirdas Landsbergis (1924–2004) – išeivijos poetas, prozininkas, dramaturgas, spaudos darbuotojas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1992 m., tarptautinio PEN klubo narys ir prezidentas. Gimė Kybartuose, Emilijos ir Jeronimo Landsbergių šeimoje, augo dar du vaikai - Gražina ir Algimantas. VDU studijavo lituanistiką, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Mainco universitete studijavo anglistiką ir romanistiką, vėliau dirbo mokytojo, spaudos darbuotojo, redaktoriaus, vertėjo darbą. 1949 m. laivu per Atlanto vandenyną išvyko į JAV. Dirbo knygyne Brukline, Pavergtųjų Europos tautų sekretoriate, Ferli Dikinsono universiteto profesorius, bendradarbiavo radijo stotyse. Geriausiai žinomas prozos ir draminiais kūriniais. Romanas „Kelionė“ (1954 m.) - „Draugo“ romano premija; dramos „Meilės mokykla“ (1965 m.), „Penki stulpai turgaus aikštėje“ (1966 m.), „Idioto pasaka“ (1992 m.) ir kt. Tik 1991 m. pirmą kartą atvyko į Lietuvą. 1999 m. už nuopelnus apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu.
Mirė 2004 m., palaidotas St. Charles kapinėse, Farmingdale, Niujorke.
Algirdo Landsbergio pjesės „Penki stulpai turgaus aikštėje“, parašytos apie 1955 m., (1966 m. išleista „Santaros-Šviesos“ atskira knyga ) premjerinio spektaklio akimirka New York Gate Theatre (Niujorko Gate teatre). Nuotraukoje aktoriai iš kairės: John Miranda (Tėvas), Sala Staw (Motina) ir Joyce West (Gražina).
Kitoje nuotraukos pusėje fotografo spaudas: „PAUL HANSEN 410 S. MICHIGAN AVE. CHICAGO 5, ILL.“
Algirdas Landsbergis (1924–2004) – išeivijos poetas, prozininkas, dramaturgas, spaudos darbuotojas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1992 m., tarptautinio PEN klubo narys ir prezidentas. Gimė Kybartuose, Emilijos ir Jeronimo Landsbergių šeimoje, augo dar du vaikai - Gražina ir Algimantas. VDU studijavo lituanistiką, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Mainco universitete studijavo anglistiką ir romanistiką, vėliau dirbo mokytojo, spaudos darbuotojo, redaktoriaus, vertėjo darbą. 1949 m. laivu per Atlanto vandenyną išvyko į JAV. Dirbo knygyne Brukline, Pavergtųjų Europos tautų sekretoriate, Ferli Dikinsono universiteto profesorius, bendradarbiavo radijo stotyse. Geriausiai žinomas prozos ir draminiais kūriniais. Romanas „Kelionė“ (1954 m.) - „Draugo“ romano premija; dramos „Meilės mokykla“ (1965 m.), „Penki stulpai turgaus aikštėje“ (1966 m.), „Idioto pasaka“ (1992 m.) ir kt. Tik 1991 m. pirmą kartą atvyko į Lietuvą. 1999 m. už nuopelnus apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu.
Mirė 2004 m., palaidotas St. Charles kapinėse, Farmingdale, Niujorke.
 |  |  |  |