LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM „Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos anketose pateikta informacija apie įvairiuose Lietuvos regionuose vartojamus žodžius. Anketoje klausiama apie žodžio didžiagerklis vartojimą Kabelių apylinkėje. Nurodoma žodžio reikšmė: kuris gaug rėkia arba garsiai kalba. Atsakytojas pateikia pavyzdžių ir atsako, kad žodis didžiagerklis plačiai vartojamas. Informacija kortelėje perbraukta.
„Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos anketose pateikta informacija apie įvairiuose Lietuvos regionuose vartojamus žodžius. Anketoje klausiama apie žodžio didžiasviestis vartojimą Utenos apylinkėje. Atsakytojas nurodo žodžio didžiasviestis kirčiavimą Utenos ir Švenčionių apylinkėse. Informacija kortelėje perbraukta.
„Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos anketose pateikta informacija apie įvairiuose Lietuvos regionuose vartojamus žodžius. Anketoje klausiama apie žodžių didžiasmeganis ir didžiašilis vartojimą Rodūnės–Nočios apylinkėje. Nurodoma žodžio didžiasmagenis reikšmė: protingas. Prie žodžio pateiktas pavyzdys: Mano vaikutis didžiagalvukas, bus didžiasmagenis (Rodūnė). Klausiama ar žodis didžiašilis (Nočia) yra tikrinis vietovardis. Atsakytojas atsako, kad žodžiai nežinomi. Informacija kortelėje perbraukta.
„Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos anketose pateikta informacija apie įvairiuose Lietuvos regionuose vartojamus žodžius. Anketoje klausiama apie žodžių didžiaūgis, didžiaūgius, reiškiančio didelis žmogus, vartojimą Nočios–Rodūnės apylinkėje. Atsakytojas atsako, kad žodžiai nevartojami. Informacija kortelėje perbraukta.
„Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos anketose pateikta informacija apie įvairiuose Lietuvos regionuose vartojamus žodžius. Anketoje klausiama apie žodžio atgijos, reiškiančio atgirios, pataisai, vartojimą Kuršėnų apylinkėje. Kitoje anketos pusėje atsakytojas pateikia tos pačios prasmės žodžius: ataugos, padraikos, driekanos, varinčiai, šondreikos, niekenos, reizgenos, pataisai. Informacija kortelėje perbraukta.
„Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos anketose pateikta informacija apie įvairiuose Lietuvos regionuose vartojamus žodžius. Anketoje klausiama apie žodžio didžiamergė vartojimą Melagėnų apylinkėje. Nurodoma žodžio reikšmė: subrendusi, didelė merga (daugiausia taip pašiepiama jauna). Kitoje anketos pusėje yra atsakytojo pastaba, kad šis žodis Melagėnų apylinkėje nežinomas. Informacija kortelėje perbraukta.
„Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos anketose pateikta informacija apie įvairiuose Lietuvos regionuose vartojamus žodžius. Anketoje klausiama apie žodžių didžiaklonis (didžiaklonė) ir didžialapis vartojimą Nočios–Rodūnės apylinkėje. Atsakytojas paaiškina, kad žodžiai nevartojami. Informacija kortelėje perbraukta.
„Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos anketose pateikta informacija apie įvairiuose Lietuvos regionuose vartojamus žodžius. Anketoje klausiama apie žodžio didžiajonis vartojimą Marcinkonių apylinkėje. Nurodoma žodžio reikšmė: didelis vaikas, vyras. Prie žodžio pateiktas pavyzdys: Didžiajoni, kur važiuoji...? Atsakytojas plačiai paaiškina žodžio reikšmę ir pateikia vartojimo pavyzdžių. Informacija kortelėje perbraukta.
„Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos anketose pateikta informacija apie įvairiuose Lietuvos regionuose vartojamus žodžius. Anketoje klausiama apie žodžių drapakoti ir su-drapalioti, reiškiančių mindžioti ir sumindžioti, vartojimą Seirijų apylinkėje. Atsakytojas pateikia vartojimo pavyzdžių. Informacija kortelėje perbraukta.
Didelė ir unikali „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, per dešimtmečius sukaupta įvairių rinkėjų: ne tik kalbininkų, mokytojų, moksleivių, studentų, bet ir gydytojų, farmacininkų, etnografų, kunigų ir kt.
1931–1941 m. buvo pats aktyviausias žodžių rinkimo laikotarpis. Bet iš gausaus talkininkų būrio pasitaikydavo ir tokių, kurie pateikdavo abejotinos ar klaidingos medžiagos. Taip atsitikdavo ne tik dėl neišmanymo, bet ir siekiant pasipelnyti – už pateiktus neišgalvotus žodžius buvo mokama po 20 centų.
„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorius Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai atrinko nepatyrusių rinkėjų užrašytą medžiagą. Kortelės su klaidinga informacija apie lietuvių kalbos leksiką išliko „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje – jos sudaro „Melagių kartoteką“.
Šioje „Melagių kartotekos“ kortelėje paaiškintas žodis „pričvekinti“.
Didelė ir unikali „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, per dešimtmečius sukaupta įvairių rinkėjų: ne tik kalbininkų, mokytojų, moksleivių, studentų, bet ir gydytojų, farmacininkų, etnografų, kunigų ir kt.
1931–1941 m. buvo pats aktyviausias žodžių rinkimo laikotarpis. Bet iš gausaus talkininkų būrio pasitaikydavo ir tokių, kurie pateikdavo abejotinos ar klaidingos medžiagos. Taip atsitikdavo ne tik dėl neišmanymo, bet ir siekiant pasipelnyti – už pateiktus neišgalvotus žodžius buvo mokama po 20 centų.
„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorius Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai atrinko nepatyrusių rinkėjų užrašytą medžiagą. Kortelės su klaidinga informacija apie lietuvių kalbos leksiką išliko „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje – jos sudaro „Melagių kartoteką“.
Šioje „Melagių kartotekos“ kortelėje paaiškintas žodis „nuoguoda“.
Didelė ir unikali „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, per dešimtmečius sukaupta įvairių rinkėjų: ne tik kalbininkų, mokytojų, moksleivių, studentų, bet ir gydytojų, farmacininkų, etnografų, kunigų ir kt.
1931–1941 m. buvo pats aktyviausias žodžių rinkimo laikotarpis. Bet iš gausaus talkininkų būrio pasitaikydavo ir tokių, kurie pateikdavo abejotinos ar klaidingos medžiagos. Taip atsitikdavo ne tik dėl neišmanymo, bet ir siekiant pasipelnyti – už pateiktus neišgalvotus žodžius buvo mokama po 20 centų.
„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorius Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai atrinko nepatyrusių rinkėjų užrašytą medžiagą. Kortelės su klaidinga informacija apie lietuvių kalbos leksiką išliko „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje – jos sudaro „Melagių kartoteką“.
Šioje „Melagių kartotekos“ kortelėje paaiškintas žodis „vamsolius“.
 |  |  |  |