LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Didelė ir unikali „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, per dešimtmečius sukaupta įvairių rinkėjų: ne tik kalbininkų, mokytojų, moksleivių, studentų, bet ir gydytojų, farmacininkų, etnografų, kunigų ir kt.

1931–1941 m. buvo pats aktyviausias žodžių rinkimo laikotarpis. Bet iš gausaus talkininkų būrio pasitaikydavo ir tokių, kurie pateikdavo abejotinos ar klaidingos medžiagos. Taip atsitikdavo ne tik dėl neišmanymo, bet ir siekiant pasipelnyti – už pateiktus neišgalvotus žodžius buvo mokama po 20 centų.

„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorius Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai atrinko nepatyrusių rinkėjų užrašytą medžiagą. Kortelės su klaidinga informacija apie lietuvių kalbos leksiką išliko „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje – jos sudaro „Melagių kartoteką“.

Šioje „Melagių kartotekos“ kortelėje paaiškintas žodis „obus“.

Didelė ir unikali „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, per dešimtmečius sukaupta įvairių rinkėjų: ne tik kalbininkų, mokytojų, moksleivių, studentų, bet ir gydytojų, farmacininkų, etnografų, kunigų ir kt.

1931–1941 m. buvo pats aktyviausias žodžių rinkimo laikotarpis. Bet iš gausaus talkininkų būrio pasitaikydavo ir tokių, kurie pateikdavo abejotinos ar klaidingos medžiagos. Taip atsitikdavo ne tik dėl neišmanymo, bet ir siekiant pasipelnyti – už pateiktus neišgalvotus žodžius buvo mokama po 20 centų.

„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorius Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai atrinko nepatyrusių rinkėjų užrašytą medžiagą. Kortelės su klaidinga informacija apie lietuvių kalbos leksiką išliko „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje – jos sudaro „Melagių kartoteką“.

Šioje „Melagių kartotekos“ kortelėje paaiškintas žodis „nuvanagyti“.

Didelė ir unikali „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, per dešimtmečius sukaupta įvairių rinkėjų: ne tik kalbininkų, mokytojų, moksleivių, studentų, bet ir gydytojų, farmacininkų, etnografų, kunigų ir kt.

1931–1941 m. buvo pats aktyviausias žodžių rinkimo laikotarpis. Bet iš gausaus talkininkų būrio pasitaikydavo ir tokių, kurie pateikdavo abejotinos ar klaidingos medžiagos. Taip atsitikdavo ne tik dėl neišmanymo, bet ir siekiant pasipelnyti – už pateiktus neišgalvotus žodžius buvo mokama po 20 centų.

„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorius Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai atrinko nepatyrusių rinkėjų užrašytą medžiagą. Kortelės su klaidinga informacija apie lietuvių kalbos leksiką išliko „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje – jos sudaro „Melagių kartoteką“.

Šioje „Melagių kartotekos“ kortelėje paaiškintas žodis „zibitaika“.

Didelė ir unikali „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, per dešimtmečius sukaupta įvairių rinkėjų: ne tik kalbininkų, mokytojų, moksleivių, studentų, bet ir gydytojų, farmacininkų, etnografų, kunigų ir kt.

1931–1941 m. buvo pats aktyviausias žodžių rinkimo laikotarpis. Bet iš gausaus talkininkų būrio pasitaikydavo ir tokių, kurie pateikdavo abejotinos ar klaidingos medžiagos. Taip atsitikdavo ne tik dėl neišmanymo, bet ir siekiant pasipelnyti – už pateiktus neišgalvotus žodžius buvo mokama po 20 centų.

„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorius Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai atrinko nepatyrusių rinkėjų užrašytą medžiagą. Kortelės su klaidinga informacija apie lietuvių kalbos leksiką išliko „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje – jos sudaro „Melagių kartoteką“.

Šioje „Melagių kartotekos“ kortelėje paaiškintas žodis „nuolyčiukas“.

Didelė ir unikali „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, per dešimtmečius sukaupta įvairių rinkėjų: ne tik kalbininkų, mokytojų, moksleivių, studentų, bet ir gydytojų, farmacininkų, etnografų, kunigų ir kt.

1931–1941 m. buvo pats aktyviausias žodžių rinkimo laikotarpis. Bet iš gausaus talkininkų būrio pasitaikydavo ir tokių, kurie pateikdavo abejotinos ar klaidingos medžiagos. Taip atsitikdavo ne tik dėl neišmanymo, bet ir siekiant pasipelnyti – už pateiktus neišgalvotus žodžius buvo mokama po 20 centų.

„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorius Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai atrinko nepatyrusių rinkėjų užrašytą medžiagą. Kortelės su klaidinga informacija apie lietuvių kalbos leksiką išliko „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje – jos sudaro „Melagių kartoteką“.

Šioje „Melagių kartotekos“ kortelėje paaiškintas žodis „atžurbėjimas“.

Didelė ir unikali „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, per dešimtmečius sukaupta įvairių rinkėjų: ne tik kalbininkų, mokytojų, moksleivių, studentų, bet ir gydytojų, farmacininkų, etnografų, kunigų ir kt.

1931–1941 m. buvo pats aktyviausias žodžių rinkimo laikotarpis. Bet iš gausaus talkininkų būrio pasitaikydavo ir tokių, kurie pateikdavo abejotinos ar klaidingos medžiagos. Taip atsitikdavo ne tik dėl neišmanymo, bet ir siekiant pasipelnyti – už pateiktus neišgalvotus žodžius buvo mokama po 20 centų.

„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorius Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai atrinko nepatyrusių rinkėjų užrašytą medžiagą. Kortelės su klaidinga informacija apie lietuvių kalbos leksiką išliko „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje – jos sudaro „Melagių kartoteką“.

Šioje „Melagių kartotekos“ kortelėje paaiškintas žodis „vampašėt“.

Didelė ir unikali „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, per dešimtmečius sukaupta įvairių rinkėjų: ne tik kalbininkų, mokytojų, moksleivių, studentų, bet ir gydytojų, farmacininkų, etnografų, kunigų ir kt.

1931–1941 m. buvo pats aktyviausias žodžių rinkimo laikotarpis. Bet iš gausaus talkininkų būrio pasitaikydavo ir tokių, kurie pateikdavo abejotinos ar klaidingos medžiagos. Taip atsitikdavo ne tik dėl neišmanymo, bet ir siekiant pasipelnyti – už pateiktus neišgalvotus žodžius buvo mokama po 20 centų.

„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorius Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai atrinko nepatyrusių rinkėjų užrašytą medžiagą. Kortelės su klaidinga informacija apie lietuvių kalbos leksiką išliko „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje – jos sudaro „Melagių kartoteką“.

Šioje „Melagių kartotekos“ kortelėje paaiškintas žodis „zvakulys“.

Didelė ir unikali „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, per dešimtmečius sukaupta įvairių rinkėjų: ne tik kalbininkų, mokytojų, moksleivių, studentų, bet ir gydytojų, farmacininkų, etnografų, kunigų ir kt.

1931–1941 m. buvo pats aktyviausias žodžių rinkimo laikotarpis. Bet iš gausaus talkininkų būrio pasitaikydavo ir tokių, kurie pateikdavo abejotinos ar klaidingos medžiagos. Taip atsitikdavo ne tik dėl neišmanymo, bet ir siekiant pasipelnyti – už pateiktus neišgalvotus žodžius buvo mokama po 20 centų.

„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorius Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai atrinko nepatyrusių rinkėjų užrašytą medžiagą. Kortelės su klaidinga informacija apie lietuvių kalbos leksiką išliko „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje – jos sudaro „Melagių kartoteką“. 

Šioje „Melagių kartotekos“ kortelėje paaiškintas žodis „žibitės“.

Didelė ir unikali „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, per dešimtmečius sukaupta įvairių rinkėjų: ne tik kalbininkų, mokytojų, moksleivių, studentų, bet ir gydytojų, farmacininkų, etnografų, kunigų ir kt.

1931–1941 m. buvo pats aktyviausias žodžių rinkimo laikotarpis. Bet iš gausaus talkininkų būrio pasitaikydavo ir tokių, kurie pateikdavo abejotinos ar klaidingos medžiagos. Taip atsitikdavo ne tik dėl neišmanymo, bet ir siekiant pasipelnyti – už pateiktus neišgalvotus žodžius buvo mokama po 20 centų.

„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorius Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai atrinko nepatyrusių rinkėjų užrašytą medžiagą. Kortelės su klaidinga informacija apie lietuvių kalbos leksiką išliko „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje – jos sudaro „Melagių kartoteką“.

 Šioje „Melagių kartotekos“ kortelėje paaiškintas žodis „žyrevoti“.

Didelė ir unikali „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, per dešimtmečius sukaupta įvairių rinkėjų: ne tik kalbininkų, mokytojų, moksleivių, studentų, bet ir gydytojų, farmacininkų, etnografų, kunigų ir kt.

1931–1941 m. buvo pats aktyviausias žodžių rinkimo laikotarpis. Bet iš gausaus talkininkų būrio pasitaikydavo ir tokių, kurie pateikdavo abejotinos ar klaidingos medžiagos. Taip atsitikdavo ne tik dėl neišmanymo, bet ir siekiant pasipelnyti – už pateiktus neišgalvotus žodžius buvo mokama po 20 centų.

„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorius Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai atrinko nepatyrusių rinkėjų užrašytą medžiagą. Kortelės su klaidinga informacija apie lietuvių kalbos leksiką išliko „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje – jos sudaro „Melagių kartoteką“.

Šioje „Melagių kartotekos“ kortelėje paaiškintas žodis „žurkos“.

Didelė ir unikali „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, per dešimtmečius sukaupta įvairių rinkėjų: ne tik kalbininkų, mokytojų, moksleivių, studentų, bet ir gydytojų, farmacininkų, etnografų, kunigų ir kt.

1931–1941 m. buvo pats aktyviausias žodžių rinkimo laikotarpis. Bet iš gausaus talkininkų būrio pasitaikydavo ir tokių, kurie pateikdavo abejotinos ar klaidingos medžiagos. Taip atsitikdavo ne tik dėl neišmanymo, bet ir siekiant pasipelnyti – už pateiktus neišgalvotus žodžius buvo mokama po 20 centų.

„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorius Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai atrinko nepatyrusių rinkėjų užrašytą medžiagą. Kortelės su klaidinga informacija apie lietuvių kalbos leksiką išliko „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje – jos sudaro „Melagių kartoteką“.

Šioje „Melagių kartotekos“ kortelėje paaiškintas žodis „žurklės“.

Didelė ir unikali „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, per dešimtmečius sukaupta įvairių rinkėjų: ne tik kalbininkų, mokytojų, moksleivių, studentų, bet ir gydytojų, farmacininkų, etnografų, kunigų ir kt.

1931–1941 m. buvo pats aktyviausias žodžių rinkimo laikotarpis. Bet iš gausaus talkininkų būrio pasitaikydavo ir tokių, kurie pateikdavo abejotinos ar klaidingos medžiagos. Taip atsitikdavo ne tik dėl neišmanymo, bet ir siekiant pasipelnyti – už pateiktus neišgalvotus žodžius buvo mokama po 20 centų.

„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktorius Juozas Balčikonis ir kiti kalbininkai atrinko nepatyrusių rinkėjų užrašytą medžiagą. Kortelės su klaidinga informacija apie lietuvių kalbos leksiką išliko „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje – jos sudaro „Melagių kartoteką“.

Šioje „Melagių kartotekos“ kortelėje paaiškintas žodis „žvakynė“.