Šv. Izidorius

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas skulptūra 
Sritys menas, liaudies menas
Pirminės apskaitos numeris LNDM ED 69603
Inventorinis numeris LNDM Lv 542
Matmenys aukštis – 51 cm
Medžiagos medis 
Atlikimo, pagaminimo technika polichrominis dažymas  drožyba 
Autorius (-iai)
Nežinomas liaudies skulptorius
Sukūrimo data XIX a. pab. – XX a. pr.
Sukūrimo stilius ir periodas liaudiškasis stilius

Aprašymas

Eksponato aprašymas Šv. Izidorius komponuojamas stovintis basas ant kampuoto pagrindo. Dešinė koja nežymiai pastatyta į priekį. Sulenktą kairę ranką šventasis priglaudęs prie sėtuvės, kuri pritvirtinta prie metalinės juostos, kabančios ant kaklo. Dešine ranka semia grūdus. Vilki mėlyną platėjančią sermėgą, kurios raudoni skvernai išskleisti. Pilkšvos kelnės atraitytos iki kelių. Veidas realistinės išraiškos, simetriškas, skruostai parausvinti, antakiai ir akys apvesti ruda spalva, mėlynų akių žvilgsnis nukreiptas žemyn. Šonuose krinta ilgų šviesiai rudų plaukų garbanos. Ant galvos aukšta juoda skrybėlė. Skulptūra pasižymi realistine plastika, profesionalia drožyba.

Aprašė Marija Kuodienė

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Šv. Izidorius daugiau informacijos...

Istorijos, kultūros, dailės informacija

Siužetas Izidorius, Izidorius Artojas (apie 1070–1130). Ispanų šventasis (šventė V.15), kanonizuotas 1622. Gimė netoli Madrido. Buvęs labai darbštus, gailestingas, mylėjęs ne tik žmones, bet ir gyvulius, šelpęs už save neturtingesnius, dirbęs pas ūkininką padieniu darbininku. Kiekvieną rytą, prieš eidamas į darbą, Izidorius buvo pratęs išklausyti šv. Mišių vienoje iš Madrido bažnyčių. Kartą darbininkai apskundė Izidorių šeimininkui, kad jis kiekvieną rytą vėluojąs į darbą. Norėdamas įsitikinti, šeimininkas pasekė Izidorių ir, pasak legendos, vieną rytą užtiko jį besimeldžiantį, bet tuo metu lauką už jį aręs angelas. Pasak kitos versijos, šeimininkas pamatęs angelą, ariantį kartu su Izidoriumi, todėl jų darbas buvęs spartus ir prilygęs kitų trijų artojų darbui. Dar pasakojama, kad Izidorius prikėlęs iš numirusių šeimininko dukrelę, kad privertęs gėlo vandens srovę prasiveržti visiškai sausoje vietoje, idant numalšintų savo šeimininko troškulį, o tas šulinys išlikęs iki šiol. Praėjus 40 metų po Izidoriaus mirties, jo kūnas iš kapinių buvo perkeltas į Madrido Šv. Andriejaus bažnyčią. Šv. Izidorius yra valstiečių ir visų padienių darbininkų globėjas. Šventasis dažniausiai vaizduojamas ariantis; kartais jis aria kartu su angelu, kartais kai meldžiasi, už jį lauką jaučiais aria angelas. Šv. Izidoriaus kultą Lietuvoje išplatino jėzuitai. Labai populiarus ir lietuvių tautodailėje. Dažnai tapatinamas su šv. Izidoriumi Seviliečiu. Pagal „Krikščioniškosios ikonografijos žodyną”. Vilnius, 1997

Eksponato autorinės turtinės teisės