Lietuvos etnografijos muziejus

Muziejaus eksponatai
Muziejaus kitos vertybės
Visi muziejaus objektai
Santrumpa LEM
Adresas J. Aisčio g. 2, Rumšiškės, LT-56335, Kaišiadorių r. sav., Lietuva
Telefonas +370 687 071 37
El. paštas direktorius@lemu.lt
Internetinė svetainė
Rūšis pagal tematiką istorija, etnografija, buitis
Įstaigos kodas 190757221
Atsiskaitomosios sąskaitos numeris LT 05 7300 0100 0222 9608

Informacija apie muziejų

Lietuvos etnografijos muziejus – vienintelis etnografijos tipo muziejus Lietuvoje, pristatantis sumažintą visų etnografinių šalies regionų ir miestelių vaizdą. Jis įkurtas 1966 metais prie Rumšiškių, Pievelių kaimo žemėse, vaizdingoje Kauno marių pakrantėje. Tai vienas didžiausių pagal užimamą plotą (195 ha) bei nekilnojamų eksponatų skaičių muziejų po atviru dangumi Europoje. Ne tik lankytojų, bet ir ICOMOS (Tarptautinės paminklų ir saugotinų vietų tarybos) vadovų nuomone, Lietuvos etnografijos muziejus yra laikomas vienu geriausių tokio tipo muziejų Europoje.

Muziejaus pagrindą sudaro gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, perkelti iš įvairių Lietuvos regionų – Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos. Jie sugrupuoti į kompleksus: sodybas, nedidelius kaimus, miestelį. Pastatai atskleidžia įvairių laikotarpių ir socialinių sluoksnių pastatų būdingiausias stilistines savybes, išplanavimus, konstrukcijas, dekoro elementus. Atkurta pastatų aplinka – tvoros, želdiniai, sakraliniai paminklai, įrengtos interjero ekspozicijos su tam laikmečiui būdinga įranga – baldais, audiniais, virtuvės rakandais, darbo įrankiais.

Muziejaus centre – Miestelyje žiedžiami puodai, gaminami gintaro, medžio dirbiniai, audžiama. Tolėliau nuo etnografinių sodybų stovi Aristavėlės dvaro rūmai – reikšmingas baroko laikotarpio medinės architektūros pavyzdys. Tremties ir pasipriešinimo sektorius skirtas Lietuvos gyventojų tremties ir kančių atminimui – atkurta jurta, trėmimo vagonas, paminklai. Muziejuje taip pat galima pamatyti kepurinį malūną, pakelės karčemą, geležies parduotuvę, žydo butą, bažnyčią, vežiminę, arbatinę, špitolę ir daugelį kitų architektūrinių objektų. Norint apžiūrėti visą muziejaus teritoriją tenka įveikti ne vieną kilometrą, tačiau nuovargį užgožia čia patirti įspūdžiai. Muziejuje niekada netrūksta gyvybės: čia jau daug metų auginami senųjų lietuviškų veislių arkliai, ožkos, avys, bitės. Muziejuje kasmet apsilanko daugiau nei 100 000 lankytojų. Jam priklauso du padaliniai: Salų etnoarchitektūrinis kaimas (Ignalinos r.), Etnografinė sodyba Šuminų kaime (Utenos r.).