Vytauto Didžiojo karo muziejus – vienas seniausių muziejų Lietuvoje. Jį 1919 m. pradėjo kurti pulkininkas, gydytojas ir archeologas Vladas Nagevičius. Muziejus iškilmingai atidarytas 1921 m. vasario 16-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės dieną, senoje rusų cerkvėje ir buvusiame 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže. Pirmieji eksponatai buvo Nepriklausomybės kovų trofėjai. Per trumpą laiką Karo muziejus tapo svarbiu lietuvių kultūros židiniu. 1930 m. pašventintas muziejaus naujojo pastato kertinis akmuo. Naujieji rūmai, kuriuose Karo muziejus veikia ir šiandien, buvo atidaryti 1936 metais. Juos suprojektavo Vladimiras Dubeneckis ir Karolis Reisonas. 1938 m. muziejuje atidaryta, o 1998 m. atkurta Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kripta. Įstaigos veiklą gerokai pakoregavo okupacijos. Tačiau 1990 m. sausio 29 d. muziejaus, kaip Lietuvos istorijos vertybių saugotojo, veikla buvo atnaujinta, jam sugrąžintas Vytauto Didžiojo vardas. Nuo 2006 m. muziejaus steigėjo teises perėmė Krašto apsaugos ministerija.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus paskirtis – kaupti, saugoti ir propaguoti lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės kovų už laisvę ir nepriklausomybę paminklus, eksponatus, kurie pasakoja apie Lietuvos kariuomenės istoriją, ginklų bei karinės atributikos evoliuciją, materialinės ir dvasinės kultūros vertybes. Muziejaus rinkinį sudaro archeologiniai radiniai, šaltieji ir šaunamieji ginklai, amunicijos rinkiniai, pasakojantys apie Lietuvos valstybės ir karybos istorijos raidą. Čia taip pat saugomos ir fotonegatyvų bei fotonuotraukų, Lietuvos ir užsienio valstybių kariuomenių uniformų kolekcijos, dokumentų ir knygų rinkinys, eksponatai, pasakojantys apie 1933 m. Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą lėktuvu „Lituanica“. Muziejaus ekspozicijos veikia ne tik šiame pastate, bet dar ir kituose dviejuose padaliniuose: Pogrindžio spaustuvėje „AB“ ir Karo technikos ekspozicijoje.
