Kupiškio etnografijos muziejus savo veiklą pradėjo 1943 m. Turgaus aikštėje esančiame pastate ir XIX a. pab. statytame linų sandėlyje. Muziejaus misija – saugoti, restauruoti ir tyrinėti Aukštaitijos kultūros, istorijos, gamtos paveldo vertybes, tradicinėmis ir šiuolaikinėmis priemonėmis pristatyti jas visuomenei. Kupiškio etnografijos muziejuje veikia nuolatinė ekspozicija, kurioje galima pamatyti, kaip atrodė XIX a. pab. – XX a. pr. kaimo žmogaus buitis. Muziejuje esantys eksponatai lankytojui leidžia patirti, kad kaimo žmogaus gyvenime nuo seniausių laikų vyravo darna su gamta, meilė aplinkai, pagarbumas savo šeimai, atsidavimas darbui. Pirmojoje ekspozicijos salėje pasakojama apie lauko darbų padargus, namų apyvokos rakandus, kryždirbystės, koplytstulpių tradiciją. Perėję į kitą, antrąją salę, patenkame į „gryčios“ erdvę, kur virdavo visas šeimynykščių gyvenimas. Iš „gryčios“ pereiname į paskutinę salę, kitaip sakant – į seklyčią, Kupiškio apylinkėse vadinamą „stanciją“, kurioje per šventes burdavosi giminės ir svečiai.
Muziejui priklauso šie padaliniai: Adomo Petrausko muziejus, Uoginių amatų centras, Veronikos Šleivytės paveikslų galerija, Laukminiškių kaimo muziejus.
