Panevėžio kraštotyros muziejus – vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje, atidarytas 1925 m., minint Klaipėdos krašto prijungimo antrąsias metines. Jis veikia seniausiame miesto pastate, buvusiame Upytės pavieto teismo archyve, pastatytame 1614 metais. Muziejus renka, saugo, tiria ir eksponuoja Panevėžio miesto ir Panevėžio apskrities archeologinę, etnografinę ir istorinę medžiagą, vykdo ir plėtoja mokslinę, edukacininę veiklas.

Muziejuje saugomi daugelio įžymių Panevėžio krašto žmonių daiktai, dokumentai. Muziejaus pasididžiavimas – 1998 m. įsigyti septyni XIII–XIV a. lietuviški sidabro lydiniai, pasaulio vabzdžių kolekcija, kurioje gausu egzotiškų, šiandien jau išnykusių vabzdžių iš Europos, Afrikos, Amerikos, Okeanijos. Seniausias muziejuje saugomas leidinys – 1685 m. išleistas mišiolas lotynų kalba, seniausias periodikos eksponatas – 1818 m. Vilniuje leisto Vilniaus universiteto mokslinio žurnalo „Dziennik Wilenski“ komplektas lenkų kalba. 

Panevėžio kraštotyros muziejus turi du padalinius. Seniausiame Panevėžio pastate veikianti ekspozicija „Upytės bajorai“ nukelia į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, supažindina su bajorų gyvensena. Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicija atskleidžia tautos pasipriešinimo totalitariniam režimui mastą nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d.