Kviečiame susipažinti su paroda „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai", parengta pagal informaciją, kurią 2016 m. muziejams pateikė gyventojai ir organizacijos, perduodami jiems saugoti nuotraukas, dokumentus, rankraščius ar šių objektų skaitmeninius vaizdus, liudijančius apie mūsų valstybės kūrimąsi nuo XIX a. pab. iki šių dienų. Parodoje – 23 mobilūs stendai, kiekviename iš jų – vis kita Lietuvos Nepriklausomybės kelią iliustruojanti istorija.

Parodoje pristatomos nuotraukos, kuriose įamžinti ne tik tokie gerai žinomi valstybės ir visuomenės veikėjai kaip Jonas Basanavičius ar Vytautas Landsbergis, bet ir kiti garbūs Lietuvos žmonės, kurie aktyviai dalyvavo tautiniame judėjime, dėjo ir stiprino mūsų valstybės pagrindus įvairiuose šalies regionuose.

Pirmą kartą viešinamos nuotraukos, pasakojančios apie Klaipėdos krašto istoriją ir jo ryšius su buvusia Lietuvos laikinąja sostine iki 1923 m. sukilimo. Jose užfiksuoti 1920–1921 m. vykę pirmieji Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomeninių ir kultūros organizacijų – Šaulių sąjungos ir Lietuvių meno kūrėjų draugijos – atstovų susitikimai Klaipėdoje ir Kaune. Šiose šiandien jau nebežinomų fotografų nuotraukose įamžintas prof. Tadas Ivanauskas, šaulė Honorata  Ivanauskienė, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, politikos ir visuomenės veikėjas Stasys Šilingas, Mažosios Lietuvos kultūros gyvenimo organizatorius Adomas Brakas ir daugelis kitų iškilių ano metų kultūros, mokslo, valstybės ir politikos veikėjų. Tada, per istorinį klaipėdiečių ir kauniečių susitikimą, ant Rambyno kalno skambėjo patriotinės kalbos, buvo skleidžiamos tautos vienybės idėjos, kalbas sakė Juozas Tumas-Vaižgantas, Vydūnas ir daugelis kitų renginio dalyvių. Vieni iškalbingiausių vaizdų yra iš antrojo (atsakomojo) klaipėdiečių vizito į Kauną. Šiose fotografijose užfiksuoti svečiai ir Kauno gyventojai, geležinkelio stotyje pasitinkantys Mažosios Lietuvos atstovus: atvykstančiųjų – 106, pasitinkančiųjų – pilnas peronas. 

Parodos stenduose pateikiama ir paprastų Lietuvos žmonių, ir iškilių asmenų, jų šeimų istorijų. Viena iš jų pasakoja apie pirmojo lietuviškų lėktuvų konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus svarbiausius gyvenimo faktus, jo aistrą aviacijai ir tai, kaip jo pavyzdys prisidėjo plėtojant aviaciją Lietuvoje.

Kitame stende pasakojama apie tarnybą Lietuvos Respublikos kariuomenės autokuopoje 1927–1928 m. atlikusio kelmiškio Bolio Sabaičio likimą. Atskiras stendas skirtas Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus šeimai.

Parodoje pristatoma ir Kumečių-Dovydaičių šeimos istorija, atspindinti tūkstančių kitų lietuvių šeimų likimus XIX a. pab. – XX amžiuje. Iš stendo fotografijų žvelgia knygnešys tėvas, sūnus – Lietuvos kariuomenės karininkas, vėliau tapęs tremtiniu ir vėl į Lietuvą pas savo žmoną ir dvi dukras turėjęs galimybę sugrįžti tik po dešimties metų.

Lietuvos Atgimimo laikotarpį parodoje atspindi Molėtų, Plungės, Skuodo muziejų stendai. Juose – nuotraukos iš pirmųjų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingų, gyventojų piketų, 1989 m. rugpjūčio 23 d. tris Laisvės ir Nepriklausomybės siekusias kaimynines šalis į vieną grandinę sujungęs Baltijos kelias.

Su paroda galima susipažinti internete adresu http://www.ldm.lt/lietuvos-nepriklausomybes-kelias-asmenybes-ivykiai.

Nuo 2017 m. sausio 2 d. paroda keliaus po šalies kultūros ir švietimo įstaigas. Norintieji ją eksponuoti kviečiami registruotis el. paštu info@limis.lt, nurodant pageidaujamą datą.

 

Paroda parengta bendradarbiaujant 25 Lietuvos muziejams. Jie, įgyvendindami projektą „Skaitmeninis turinys apie Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį liudijantį dokumentinį paveldą – nacionaliniuose ir tarptautiniuose portaluose", 2016 m. pavasarį pakvietė šalies gyventojus, įstaigas ir organizacijas pasidalinti savo asmeniniuose ir institucijų archyvuose saugomais dar neviešintais dokumentais, nuotraukomis, rankraščiais, kurie iškalbingai pasakoja apie Lietuvos kelią į valstybingumą ir jo pagrindų stiprinimą nuo XIX a. pab. iki šių dienų.

Projekto metu Lietuvos muziejai surinko, ištyrinėjo ir suskaitmenino daugiau negu 4 tūkst. įvairių dokumentinio paveldo objektų. Didžioji jų dalis buvo aprašyta Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS). Duomenys apie daugiau negu 2 tūkst. objektų yra paviešinti LIMIS portale senas.limis.lt, virtualios elektroninio paveldo informacinės sistemos portale „E. paveldas"  www.epaveldas.lt ir didžiausiame Europos kultūros paveldo portale „Europeana"  www.europeana.eu. 200 atrinktų teminių vaizdų panaudoti kuriant mobilią stendinę parodą  „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai".

Stendinę parodą parengė Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS).

 

Projekto partneriai:

 

Biržų krašto muziejus „Sėla"

Ignalinos krašto muziejus

Kauno rajono muziejus

Kauno IX forto muziejus

Kelmės krašto muziejus

Kretingos muziejus

Kupiškio etnografijos muziejus

Lietuvos aviacijos muziejus

Lietuvos liaudies buities muziejus

Literatūrinis A. Puškino muziejus

Marijampolės kraštotyros muziejus

Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus

Molėtų krašto muziejus

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejus

Raseinių krašto istorijos muziejus

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus

Rokiškio krašto muziejus

Skuodo muziejus

Šiaulių „Aušros" muziejus

Utenos kraštotyros muziejus

Vilkaviškio krašto muziejus

Žemaičių dailės muziejus

Žemaičių muziejus „Alka"

 

Projektą rėmė: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projekte dalyvavę muziejai.