Kazys Binkis ir Balys Sruoga yra vieni žinomiausių Lietuvos rašytojų. Juos sieja tai, kad abu kilę iš Biržų krašto, savo žinomiausius kūrinius parašė XX a. I-oje pusėje. Kazys Binkis ir Balys Sruoga susipažinę 1918 m. Biržų krašte, tapo gerais bičiuliais. Juos jungia ir tai, kad abu atstovavo jugendo literatūrinei srovei. Tiek Kazio Binkio, tiek Balio Sruogos kūryba kartu yra ir tradicinė ir turinti modernumo bruožų. Jų gyvenimas buvo labai trumpas. Balys Sruoga išgyveno penkiasdešimt vienerius, o Kazys Binkis keturiasdešimt aštuonerius metus.
Kazys Binkis gimė 1893 m. Gudelių kaime, šalia Papilio miestelio. 1906-1907 m. būsimasis rašytojas mokėsi Papilio liaudies, 1908–1910 m. - Biržų keturklasėje mokykloje, kurios dėl savo maištingo būdo nebaigė. 1912 m. atvykęs į Vilnių aktyviai įsitraukė į jaunuomenės kultūrinį gyvenimą, žurnale „Vaivorykštė pasirodė jo pirmieji eilėraščiai, bandė mokytis savavarankiškai, tikėdamasis vidurinės mokyklos baigimo atestatą įsigyti eksternu, tačiau planus sugriovė I Pasaulinis karas. Kazys Binkis 1915–1918 m. grįžęs į tėviškę dirbo mokytoju Papilyje, o 1918 m. aktyviai įsitraukė į politinius įvykius, net buvo išrinktas Biržų savivaldybės tarybos pirmininku. 1919 m. poetas Vilniuje pradėjo leisti žurnalą „Liepsna", 1919–1920 m. Kaune redagavo literatūros, meno ir kultūros žurnalą „Veja". 1934–1938 m. jis buvo vienas iš laikraščio „Literatūros naujienos" leidimo organizatorių. Kaziui Binkiui buvo suteiktas pasaulio tautų teisuolio vardas, nes jo šeima bute Kaune slėpė žydus nuo nacių. Poetas mirė Kaune 1942 m. balandžio 23 d., ištiktas širdies smūgio.
Kazys Binkis buvo lietuvių poezijos reformatorius, avangardizmo pradininkas. Jis turėjo ryškų poeto talentą, bet dėl savo ankstyvos mirties nespėjo visų kūrybinių idėjų realizuoti. Kazio Binkio kūryba daugiažanrė (poezija, drama, poemos vaikams, vertimai, feljetonai, publicistika), skirta skirtingo išsilavinimo ir įvairaus estetinio skonio skaitytojams.
Žymiausi Kazio Binkio kūriniai – eilėraščių rinkiniai: „Eilėraščiai" (1920), „100 pavasarių" (1923), humoristinės poemos „Tamošius bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos" (1928); poemos vaikams: „Meškeriotojas" (1935), „Dirbk ir baiki" (1936), „Kiškių sukilimas" (1937); dramos: „Atžalynas" (1937), „Generalinė repeticija" (1940) ir kt.
Balys Sruoga gimė 1896 m., Baibokų kaime, netoli Vabalninko miestelio, turtingų ūkininkų šeimoje. Jis 1903–1906 m. mokėsi Vabalninko pradinėje mokykloje, kurioje jautėsi atstumtas ir nesuprastas. Balys Sruoga 1906–1914 m. mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtos klasės uždarbiavo privačiomis pamokomis. 1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą, 1915 m. perėjo į Petrogrado imperatoriškojo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti literatūros, dar studijavo Maskvoje, Miunchene. 1924–1940 m. jis dirbo Lietuvos universiteto (nuo 1930 VDU) humanitarinių mokslų fakultete, dėstė rusų literatūrą, pasaulinio teatro istoriją, vadovavo slavistikos ir teatro seminarams, įsteigė akademinę dramos studiją. 1943–1945 m. Balys Sruoga kalėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje, grįžę dėstytojavo Vilniaus universitete. Rašytojas mirė 1947 m. balandžio 27 d. Vilniuje.
Balys Sruoga puikiai žinomas kaip simbolistinės poezijos kūrėjas, literatūros kritikas, dramaturgas (istorinės dramos kūrėjas), prozininkas, teatrologijos pradininkas Lietuvoje. Žinomiausias Balio Sruogos kūrinys yra „Dievų miškas", kurį jis parašė 1945 m. vasarą, grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos. Tai yra vienas iš labiausiai vertinamų kūrinių Europoje apie nacių koncentracijos stovyklas. Tragiškiausi žmonių gyvenimo momentai vaizduojami sarkastiškai, sadistų kankintojų portretai piešiami ironiškomis spalvomis. Sovietinė valdžia pasigedo kūrinyje heroizmo, sovietinis žmogus jai pasirodė menkinamas, kūrinys neatitiko ideologinių kanonų, todėl ši knyga lietuvių kalba po daugybės korektūrų pasirodė tik 1957 m., praėjus 10 metų po rašytojo mirties.
Žymiausi jo kūriniai – „Saulė ir smiltys: aidijos, giesmės, poemos" (1920), „Dievų takais" (1923), Baisioji naktis" (1930). „Lietuvių teatras Peterburge: lietuvių teatro istorijos medžiaga" (1930), „Milžino paunksmė" (1930), „Dievų miškas" (1957) ir kt.
1966 m. Kaune, name, kuriame rašytojas gyveno kartu su žmona Vanda. buvo įkurtas Balio Sruogos memorialinis muziejus. Pirmame aukšte atkurti trys autentiški Balio ir Vandos Sruogų kambariai. Profesoriaus Balio Sruogos darbo kabinete išlikusi dalis asmeninės bibliotekos, rašomoji mašinėlė, senovinio stiliaus rašomasis stalas, ant sienų – dailininkų Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės, Vlado Didžioko, Adomo Varno sukurti rašytojo portretai.
Šioje virtualioje parodoje pristatomos knygos, kurias parašė arba į lietuvių kalbą išvertė du literatūros klasikai – Kazys Binkis ir Balys Sruoga.
Tekstą parengė Biržų krašto muziejaus „Sėla" muziejininkas Povilas Variakojis.
Žiūrėti parodą
