Internetiniame žodyne „Žodynas.lt" koklis apibūdinamas taip: tai plona plyta, vartojama krosnims iš išorės, sienoms ir grindims kloti. Išsamiausias Lietuvoje išleistas veikalas apie koklius – Lietuvos nacionalinio muziejaus 2015 m. išleista knyga „Vilniaus kokliai XV–XVII amžiuje". Sudarytojas – archeologas dr. Kęstutis Katalynas. Knygoje rašoma, kad koklinės krosnys atsirado XII–XIII a. Vokietijos Alpėse. Į Vidurio Europą kokliai plito vykstant vokiečių kolonizacijai ir užkariavimams. Lietuvoje kokliai pasirodė tik po krikšto (1387 m.).
Rengiant parodą konsultavo archeologijos projektų centro „Antiqua" vadovė Daiva Luchtanienė, Vilniaus dailės akademijos docentė Dalia Klajumienė ir Lietuvos nacionalinio muziejaus vyr. muziejininkai Arūnas Kalėjus ir Evaldas Vailionis.
Kokliai – vertinga Utenos kraštotyros muziejaus archeologijos rinkinio dalis. Publikacijų apie jų įsigijimą ar ypatybes iki šiol nėra buvę. Šia paroda siekiama pristatyti Utenos kraštotyros muziejaus archeologijos rinkinio koklius. Apžvelgiami jų įsigijimas, puošimas ir glazūravimas atskirais laikotarpiais ir kokios informacijos tai suteikia.

Žiūrėti parodą