1918 m. vasario 16 d. Lietuva tapo nepriklausoma valstybe. Naujai valstybei buvo reikalinga valiuta. Iki nepriklausomybės paskelbimo, Pirmojo pasaulinio karo metu, Lietuvos teritorijoje buvo naudojamos įvairios valiutos, priklaususios kare dalyvavusioms šalims – rubliai, ostrubliai ir ostmarkės. Šios valiutos buvo nestabilios. 1919 m. Lietuva gavo paskolą ostmarkėmis iš Vokietijos ir tų pačių metų vasario mėnesį, ostmarkė tapo oficialia Lietuvos Respublikos valiuta. Vasario 26 d. Lietuvos vyriausybė įteisino ostmarkių ir pfenigų pavadinimų keitimą į „auksinus" ir „skatikus".
1920 m. liepos mėn. 12 d. pasirašyta taikos sutartis tarp Lietuvos ir Tarybų Rusijos. Šia sutartimi, Lietuva iš Tarybų Rusijos gavo 3 milijonus aukso rublių, kurie buvo perlydyti į aukso luitus ir padėti saugoti į užsienio bankus. Taip pat, po karo suprastėjus ekonominei situacijai Vokietijoje, ostmarkės kursas ėmė sparčiai mažėti. Tokia susidariusi padėtis Vokietijoje ir Tarybų Rusijos kompensacija tapo pagrindinėmis priežastimis nacionalinės valiutos įvedimui. Po ilgų diskusijų Seime dėl naujosios valiutos pavadinimo ir daugybės pasiūlymų, galiausiai priimtas sprendimas ją vadinti litu, o šimtąją lito dalį – centu. Galutinė naujos valiutos pavadinimo priėmimo data – 1922 m. rugpjūčio mėn. 9 d., kuomet Steigiamasis Seimas priėmė „Piniginio vieneto įstatymą". 1922 m. rugsėjo mėn. 27 d. Lietuvos banko steigiamajame susirinkime naujosios įstaigos pirmininku išrinktas Vladas Jurgutis, finansų reformos autorius, dažnai už savo nuopelnus pavadinamas „Lito tėvu".
1922 m. spalio 1 d. į apyvartą išleista naujoji Lietuvos Respublikos valiuta. Kitą dieną buvo nustatytas lito ir JAV dolerio fiksuotas kursas, santykiu 10:1. Pirmieji banknotai buvo spausdinti Vokietijoje, paskubomis ir nekokybiškai. Banknotai neturėjo apsaugos nuo padirbinėjimo priemonių, tokių kaip vandens ženklai, todėl tai tik palengvino darbą pinigų klastotojams. Netrukus litus imta spausdinti tuometinėje Čekoslovakijoje pagal anksčiau pasirašytą sutartį. Dar vėliau litai taip pat spausdinti Anglijoje. Naujųjų banknotų projektus kūrė dailininkai Adomas Varnas, Antanas Žmuidzinavičius, tapytojas ir grafikas Adomas Galdikas. Buvo leidžiami 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100, 500 ir 1000 litų banknotai. Lito aukso turinys buvo lygus 0,150462 g. gryno aukso.
Centai, 1/100 lito dalis, apyvartoje atsirado nuo 1922 m. spalio 2 dienos. Buvo leidžiami 1, 5, 10, 20 ir 50 centų nominalo laikinieji banknotai. Nuo 1922 lapkričio 6 d. pradėti spausdinti nuolatiniai centų banknotai. 1924 m. birželio 2 d. priimtas Monetų įstatymas. Valstybės iždas gavo teisę kaldinti monetas iš aukso ir sidabro, taip pat vario ir aliuminio lydinio. 1925 m. apyvartoje atsirado pirmosios centų monetos: 1936 m. pasirodė Lietuvoje kaldintos nacionalinės valiutos monetos, nes iki tol jos būdavo kaldinamos užsienyje. Tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje monetos kaldintos pagal skulptoriaus Juozo Zikaro projektus. Tarpukariu litas buvo viena tvirčiausių valiutų. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, litai ir centai buvo oficialiai uždrausti. Litą pakeitė TSRS rubliai, 1941 m. balandžio 1–30 dienomis sudeginti visi saugyklose laikyti litų banknotai.
Šioje parodoje galite susipažinti su įvairiais tarpukario Lietuvos litų ir centų banknotais, nuo prastos kokybės ankstyvųjų nacionalinės valiutos egzempliorių iki gerokai kokybiškesnių, išleistų vėlesniais metais. Taip pat galite pamatyti centų monetų, o vienas įdomesnių eksponatų – suklastoto banknoto pavyzdys.
Žiūrėti parodą
