Dar 1977 m. pradėjusi kurti seriją „Moteris apie vyrus" fotografė ryškiai išsiskyrė iš tuometinio meno konteksto: fiksuoti vyrų aktus buvo visiškai neįprasta. Negana to, S. Michelkevičiūtę domino ne gražūs, išpuoselėti kūnai, o priešingai – jos objektyve atsidurdavo vyresnio amžiaus, randuoti ir kitaip akivaizdžiai netobuli personažai. Menininkės kūryba ilgą laiką buvo ignoruojama ir vertinama itin kritiškai. Menotyrininkės Ramintos Jurėnaitės teigimu, „Su šiais modeliais ji improvizuoja gamtoje ir studijoje, kviesdama juos judėti nuogus: stoti, gulti, klupti, laipioti, griūti ar įsisukti į draperijas. Šiurkšti lininė draperija, autorės požiūriu, artima neišvaizdžiam, grubiam vyriškam kūnui. Iš šių judėjimo improvizacijų atsiranda inscenizuoti „gyvieji paveikslai", kuriuose dėmesys sukoncentruotas į kūno judesį".

Parodos kuratorės Vilmos Samulionytės nuomone, paroda yra svarbi siekiant priminti primirštą Lietuvos fotografijos istorijos dalį. „Kuomet moters kūnas dažniausiai būdavo erotizuojamas, Snieguolės darbuose vyrauja kūno studija, judesys, detalė, nuotraukose nepamatysime veikėjų veidų, pati kadro kompozicija abstrahuoja kūną, nepaisoma kitų tuometinių fotografavimo taisyklių. Kitaip tariant, žvelgiant į menininkės darbus susidaro nepažinumo įspūdis, tam tikra prasme nuotraukos veikėją siekiant demaskuoti ir ironiškai perteikti savo asmeninį santykį su modeliu, o gal ir ne tik juo?", samprotauja kuratorė. Tekstą parodai bei būsimam menininkės albumui parašė Lenkijos meno kritikas, kuratorius bei žurnalo „Szum" redaktorius Adam Mazur.

Snieguolė Michelkevičiūtė gimė 1953 m. Kaune, maždaug 1974 m. studijuodama tuometiniame Kauno politechnikos institute pradėjo aktyviai kurti ir viešinti savo darbus. 1989 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė. Jos kūrinius yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinė Paryžiaus biblioteka, privatūs kolekcininkai.

Žiūrėti parodą